🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno sganciato il carico prima di partire. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    sganciare :
    sgan|cià|re : (accento grave)

    indicativo sganciare. Veiksmažodžio sganciare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    sganciare presente

    io sgancio
    🔊
    tu sganci
    🔊
    lui/lei/Lei sgancia
    🔊
    noi sganciamo
    🔊
    voi sganciate
    🔊
    loro sganciano
    🔊
    Tempo semplice

    sganciare imperfetto

    io sganciavo
    🔊
    tu sganciavi
    🔊
    lui/lei/Lei sganciava
    🔊
    noi sganciavamo
    🔊
    voi sganciavate
    🔊
    loro sganciavano
    🔊

    Tempo semplice

    sganciare futuro semplice

    io sgancerò
    🔊
    tu sgancerai
    🔊
    lui/lei/Lei sgancerà
    🔊
    noi sganceremo
    🔊
    voi sgancerete
    🔊
    loro sganceranno
    🔊
    Tempo semplice

    sganciare passato remoto

    io sganciai
    🔊
    tu sganciasti
    🔊
    lui/lei/Lei sganciò
    🔊
    noi sganciammo
    🔊
    voi sganciaste
    🔊
    loro sganciarono
    🔊

    Tempo composto

    sganciare futuro anteriore

    io avrò sganciato
    🔊
    tu avrai sganciato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà sganciato
    🔊
    noi avremo sganciato
    🔊
    voi avrete sganciato
    🔊
    loro avranno sganciato
    🔊
    Tempo composto

    sganciare passato prossimo

    io ho sganciato
    🔊
    tu hai sganciato
    🔊
    lui/lei/Lei ha sganciato
    🔊
    noi abbiamo sganciato
    🔊
    voi avete sganciato
    🔊
    loro hanno sganciato
    🔊

    Tempo composto

    sganciare trapassato prossimo

    io avevo sganciato
    🔊
    tu avevi sganciato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva sganciato
    🔊
    noi avevamo sganciato
    🔊
    voi avevate sganciato
    🔊
    loro avevano sganciato
    🔊
    Tempo composto

    sganciare trapassato remoto

    io ebbi sganciato
    🔊
    tu avesti sganciato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe sganciato
    🔊
    noi avemmo sganciato
    🔊
    voi aveste sganciato
    🔊
    loro ebbero sganciato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo sganciare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio sganciare


    Tempo semplice

    sganciare congiuntivo presente

    io sganci
    🔊
    tu sganci
    🔊
    lui/lei/Lei sganci
    🔊
    noi sganciamo
    🔊
    voi sganciate
    🔊
    loro sgancino
    🔊
    Tempo semplice

    sganciare congiuntivo imperfetto

    io sganciassi
    🔊
    tu sganciassi
    🔊
    lui/lei/Lei sganciasse
    🔊
    noi sganciassimo
    🔊
    voi sganciaste
    🔊
    loro sganciassero
    🔊

    Tempo composto

    sganciare congiuntivo passato

    io abbia sganciato
    🔊
    tu abbia sganciato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia sganciato
    🔊
    noi abbiamo sganciato
    🔊
    voi abbiate sganciato
    🔊
    loro abbiano sganciato
    🔊
    Tempo composto

    sganciare congiuntivo trapassato

    io avessi sganciato
    🔊
    tu avessi sganciato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse sganciato
    🔊
    noi avessimo sganciato
    🔊
    voi aveste sganciato
    🔊
    loro avessero sganciato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale sganciare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui sganciare


    Tempo semplice

    sganciare condizionale presente

    io sgancerei
    🔊
    tu sganceresti
    🔊
    lui/lei/Lei sgancerebbe
    🔊
    noi sganceremmo
    🔊
    voi sgancereste
    🔊
    loro sgancerebbero
    🔊
    Tempo composto

    sganciare condizionale passato

    io avrei sganciato
    🔊
    tu avresti sganciato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe sganciato
    🔊
    noi avremmo sganciato
    🔊
    voi avreste sganciato
    🔊
    loro avrebbero sganciato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo sganciare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui sganciare


    sganciare imperativo

    tu sgancia
    🔊
    noi sganciamo
    🔊
    voi sganciate
    🔊

    sganciare congiuntivo esortativo

    Lei sganci
    🔊
    Che lui/lei sganci
    🔊
    Che loro sgancino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!