Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Hanno sganciato il carico prima di partire. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
sganciare :
sgan|cià|re
: (accento grave)
indicativo sganciare. Veiksmažodžio sganciare tiesioginė nuosaka
|
Tempo semplice
Presente sganciare |
||
| io | sgancio |
🔊
|
| tu | sganci |
🔊
|
| lui/lei/Lei | sgancia |
🔊
|
| noi | sganciamo |
🔊
|
| voi | sganciate |
🔊
|
| loro | sganciano |
🔊
|
|
Tempo semplice
Imperfetto sganciare |
||
| io | sganciavo |
🔊
|
| tu | sganciavi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | sganciava |
🔊
|
| noi | sganciavamo |
🔊
|
| voi | sganciavate |
🔊
|
| loro | sganciavano |
🔊
|
|
Tempo semplice
Futuro semplice sganciare |
||
| io | sgancerò |
🔊
|
| tu | sgancerai |
🔊
|
| lui/lei/Lei | sgancerà |
🔊
|
| noi | sganceremo |
🔊
|
| voi | sgancerete |
🔊
|
| loro | sganceranno |
🔊
|
|
Tempo semplice
Passato remoto sganciare |
||
| io | sganciai |
🔊
|
| tu | sganciasti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | sganciò |
🔊
|
| noi | sganciammo |
🔊
|
| voi | sganciaste |
🔊
|
| loro | sganciarono |
🔊
|
|
Tempo composto
Futuro anteriore sganciare |
||
| io | avrò sganciato |
🔊
|
| tu | avrai sganciato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrà sganciato |
🔊
|
| noi | avremo sganciato |
🔊
|
| voi | avrete sganciato |
🔊
|
| loro | avranno sganciato |
🔊
|
|
Tempo composto
Passato prossimo sganciare |
||
| io | ho sganciato |
🔊
|
| tu | hai sganciato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ha sganciato |
🔊
|
| noi | abbiamo sganciato |
🔊
|
| voi | avete sganciato |
🔊
|
| loro | hanno sganciato |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato prossimo sganciare |
||
| io | avevo sganciato |
🔊
|
| tu | avevi sganciato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | aveva sganciato |
🔊
|
| noi | avevamo sganciato |
🔊
|
| voi | avevate sganciato |
🔊
|
| loro | avevano sganciato |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato remoto sganciare |
||
| io | ebbi sganciato |
🔊
|
| tu | avesti sganciato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ebbe sganciato |
🔊
|
| noi | avemmo sganciato |
🔊
|
| voi | aveste sganciato |
🔊
|
| loro | ebbero sganciato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo sganciare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio sganciare
|
Tempo semplice
Congiuntivo presente sganciare |
||
| io | sganci |
🔊
|
| tu | sganci |
🔊
|
| lui/lei/Lei | sganci |
🔊
|
| noi | sganciamo |
🔊
|
| voi | sganciate |
🔊
|
| loro | sgancino |
🔊
|
|
Tempo semplice
Congiuntivo imperfetto sganciare |
||
| io | sganciassi |
🔊
|
| tu | sganciassi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | sganciasse |
🔊
|
| noi | sganciassimo |
🔊
|
| voi | sganciaste |
🔊
|
| loro | sganciassero |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo passato sganciare |
||
| io | abbia sganciato |
🔊
|
| tu | abbia sganciato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | abbia sganciato |
🔊
|
| noi | abbiamo sganciato |
🔊
|
| voi | abbiate sganciato |
🔊
|
| loro | abbiano sganciato |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo trapassato sganciare |
||
| io | avessi sganciato |
🔊
|
| tu | avessi sganciato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avesse sganciato |
🔊
|
| noi | avessimo sganciato |
🔊
|
| voi | aveste sganciato |
🔊
|
| loro | avessero sganciato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale sganciare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui sganciare
|
Tempo semplice
Condizionale presente sganciare |
||
| io | sgancerei |
🔊
|
| tu | sganceresti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | sgancerebbe |
🔊
|
| noi | sganceremmo |
🔊
|
| voi | sgancereste |
🔊
|
| loro | sgancerebbero |
🔊
|
|
Tempo composto
Condizionale passato sganciare |
||
| io | avrei sganciato |
🔊
|
| tu | avresti sganciato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrebbe sganciato |
🔊
|
| noi | avremmo sganciato |
🔊
|
| voi | avreste sganciato |
🔊
|
| loro | avrebbero sganciato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo sganciare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui sganciare
Imperativo sganciare |
||
| tu | sgancia |
🔊
|
| noi | sganciamo |
🔊
|
| voi | sganciate |
🔊
|
Congiuntivo sganciare |
||
| Lei | sganci |
🔊
|
| Che lui/lei | sganci |
🔊
|
| Che loro | sgancino |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!