🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha seduto al tavolo durante la riunione. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    verbo irregolare
    sedere :
    se||re : (accento acuto)

    indicativo sedere. Veiksmažodžio sedere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    sedere presente

    io siedo, seggo
    🔊
    tu siedi
    🔊
    lui/lei/Lei siede
    🔊
    noi sediamo
    🔊
    voi sedete
    🔊
    loro siedono, seggono
    🔊
    Tempo semplice

    sedere imperfetto

    io sedevo
    🔊
    tu sedevi
    🔊
    lui/lei/Lei sedeva
    🔊
    noi sedevamo
    🔊
    voi sedevate
    🔊
    loro sedevano
    🔊

    Tempo semplice

    sedere futuro semplice

    io sederò, siederò
    🔊
    tu sederai, siederai
    🔊
    lui/lei/Lei sederà, siederà
    🔊
    noi sederemo, siederemo
    🔊
    voi sederete, siederete
    🔊
    loro sederanno, siederanno
    🔊
    Tempo semplice

    sedere passato remoto

    io sedetti, sedei
    🔊
    tu sedesti
    🔊
    lui/lei/Lei sedette, sedé
    🔊
    noi sedemmo
    🔊
    voi sedeste
    🔊
    loro sedettero, sederono
    🔊

    Tempo composto

    sedere futuro anteriore

    io avrò seduto
    🔊
    tu avrai seduto
    🔊
    lui/lei/Lei avrà seduto
    🔊
    noi avremo seduto
    🔊
    voi avrete seduto
    🔊
    loro avranno seduto
    🔊
    Tempo composto

    sedere passato prossimo

    io ho seduto
    🔊
    tu hai seduto
    🔊
    lui/lei/Lei ha seduto
    🔊
    noi abbiamo seduto
    🔊
    voi avete seduto
    🔊
    loro hanno seduto
    🔊

    Tempo composto

    sedere trapassato prossimo

    io avevo seduto
    🔊
    tu avevi seduto
    🔊
    lui/lei/Lei aveva seduto
    🔊
    noi avevamo seduto
    🔊
    voi avevate seduto
    🔊
    loro avevano seduto
    🔊
    Tempo composto

    sedere trapassato remoto

    io ebbi seduto
    🔊
    tu avesti seduto
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe seduto
    🔊
    noi avemmo seduto
    🔊
    voi aveste seduto
    🔊
    loro ebbero seduto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo sedere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio sedere


    Tempo semplice

    sedere congiuntivo presente

    io sieda, segga
    🔊
    tu sieda, segga
    🔊
    lui/lei/Lei sieda, segga
    🔊
    noi sediamo
    🔊
    voi sediate
    🔊
    loro siedano, seggano
    🔊
    Tempo semplice

    sedere congiuntivo imperfetto

    io sedessi
    🔊
    tu sedessi
    🔊
    lui/lei/Lei sedesse
    🔊
    noi sedessimo
    🔊
    voi sedeste
    🔊
    loro sedessero
    🔊

    Tempo composto

    sedere congiuntivo passato

    io abbia seduto
    🔊
    tu abbia seduto
    🔊
    lui/lei/Lei abbia seduto
    🔊
    noi abbiamo seduto
    🔊
    voi abbiate seduto
    🔊
    loro abbiano seduto
    🔊
    Tempo composto

    sedere congiuntivo trapassato

    io avessi seduto
    🔊
    tu avessi seduto
    🔊
    lui/lei/Lei avesse seduto
    🔊
    noi avessimo seduto
    🔊
    voi aveste seduto
    🔊
    loro avessero seduto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale sedere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui sedere


    Tempo semplice

    sedere condizionale presente

    io sederei, siederei
    🔊
    tu sederesti, siederesti
    🔊
    lui/lei/Lei sederebbe, siederebbe
    🔊
    noi sederemmo, siederemmo
    🔊
    voi sedereste, siedereste
    🔊
    loro sederebbero, siederebbero
    🔊
    Tempo composto

    sedere condizionale passato

    io avrei seduto
    🔊
    tu avresti seduto
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe seduto
    🔊
    noi avremmo seduto
    🔊
    voi avreste seduto
    🔊
    loro avrebbero seduto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo sedere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui sedere


    sedere imperativo

    tu siedi
    🔊
    noi sediamo
    🔊
    voi sedete
    🔊

    sedere congiuntivo esortativo

    Lei sieda, segga
    🔊
    Che lui/lei sieda, segga
    🔊
    Che loro siedano, seggano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!