Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha seduto al tavolo durante la riunione. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    verbo irregolare
    sedere :
    se|dé|re : (accento acuto)

    indicativo sedere. Veiksmažodžio sedere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente sedere

    io siedo, seggo
    🔊
    tu siedi
    🔊
    lui/lei/Lei siede
    🔊
    noi sediamo
    🔊
    voi sedete
    🔊
    loro siedono, seggono
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto sedere

    io sedevo
    🔊
    tu sedevi
    🔊
    lui/lei/Lei sedeva
    🔊
    noi sedevamo
    🔊
    voi sedevate
    🔊
    loro sedevano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice sedere

    io sederò
    🔊
    tu sederai
    🔊
    lui/lei/Lei sederà
    🔊
    noi sederemo
    🔊
    voi sederete
    🔊
    loro sederanno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto sedere

    io sedetti, sedei
    🔊
    tu sedesti
    🔊
    lui/lei/Lei sedette, sedé
    🔊
    noi sedemmo
    🔊
    voi sedeste
    🔊
    loro sedettero, sederono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore sedere

    io avrò seduto
    🔊
    tu avrai seduto
    🔊
    lui/lei/Lei avrà seduto
    🔊
    noi avremo seduto
    🔊
    voi avrete seduto
    🔊
    loro avranno seduto
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo sedere

    io ho seduto
    🔊
    tu hai seduto
    🔊
    lui/lei/Lei ha seduto
    🔊
    noi abbiamo seduto
    🔊
    voi avete seduto
    🔊
    loro hanno seduto
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo sedere

    io avevo seduto
    🔊
    tu avevi seduto
    🔊
    lui/lei/Lei aveva seduto
    🔊
    noi avevamo seduto
    🔊
    voi avevate seduto
    🔊
    loro avevano seduto
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto sedere

    io ebbi seduto
    🔊
    tu avesti seduto
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe seduto
    🔊
    noi avemmo seduto
    🔊
    voi aveste seduto
    🔊
    loro ebbero seduto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo sedere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio sedere


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente sedere

    io sieda, segga
    🔊
    tu sieda, segga
    🔊
    lui/lei/Lei sieda, segga
    🔊
    noi sediamo
    🔊
    voi sediate
    🔊
    loro siedano, seggano
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto sedere

    io sedessi
    🔊
    tu sedessi
    🔊
    lui/lei/Lei sedesse
    🔊
    noi sedessimo
    🔊
    voi sedeste
    🔊
    loro sedessero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato sedere

    io abbia seduto
    🔊
    tu abbia seduto
    🔊
    lui/lei/Lei abbia seduto
    🔊
    noi abbiamo seduto
    🔊
    voi abbiate seduto
    🔊
    loro abbiano seduto
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato sedere

    io avessi seduto
    🔊
    tu avessi seduto
    🔊
    lui/lei/Lei avesse seduto
    🔊
    noi avessimo seduto
    🔊
    voi aveste seduto
    🔊
    loro avessero seduto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale sedere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui sedere


    Tempo semplice

    Condizionale presente sedere

    io sederei
    🔊
    tu sederesti
    🔊
    lui/lei/Lei sederebbe
    🔊
    noi sederemmo
    🔊
    voi sedereste
    🔊
    loro sederebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato sedere

    io avrei seduto
    🔊
    tu avresti seduto
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe seduto
    🔊
    noi avremmo seduto
    🔊
    voi avreste seduto
    🔊
    loro avrebbero seduto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo sedere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui sedere


    Imperativo sedere

    tu siedi
    🔊
    noi sediamo
    🔊
    voi sedete
    🔊

    Congiuntivo sedere

    Lei sieda, segga
    🔊
    Che lui/lei sieda, segga
    🔊
    Che loro siedano, seggano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!