🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha sdrucito il vestito. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
    sdrucire :
    sdru||re : (accento grave)

    indicativo sdrucire. Veiksmažodžio sdrucire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente sdrucire

    io sdrucisco
    🔊
    tu sdrucisci
    🔊
    lui/lei/Lei sdrucisce
    🔊
    noi sdruciamo
    🔊
    voi sdrucite
    🔊
    loro sdruciscono
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto sdrucire

    io sdrucivo
    🔊
    tu sdrucivi
    🔊
    lui/lei/Lei sdruciva
    🔊
    noi sdrucivamo
    🔊
    voi sdrucivate
    🔊
    loro sdrucivano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice sdrucire

    io sdrucirò
    🔊
    tu sdrucirai
    🔊
    lui/lei/Lei sdrucirà
    🔊
    noi sdruciremo
    🔊
    voi sdrucirete
    🔊
    loro sdruciranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto sdrucire

    io sdrucii
    🔊
    tu sdrucisti
    🔊
    lui/lei/Lei sdrucì
    🔊
    noi sdrucimmo
    🔊
    voi sdruciste
    🔊
    loro sdrucirono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore sdrucire

    io avrò sdrucito
    🔊
    tu avrai sdrucito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà sdrucito
    🔊
    noi avremo sdrucito
    🔊
    voi avrete sdrucito
    🔊
    loro avranno sdrucito
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo sdrucire

    io ho sdrucito
    🔊
    tu hai sdrucito
    🔊
    lui/lei/Lei ha sdrucito
    🔊
    noi abbiamo sdrucito
    🔊
    voi avete sdrucito
    🔊
    loro hanno sdrucito
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo sdrucire

    io avevo sdrucito
    🔊
    tu avevi sdrucito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva sdrucito
    🔊
    noi avevamo sdrucito
    🔊
    voi avevate sdrucito
    🔊
    loro avevano sdrucito
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto sdrucire

    io ebbi sdrucito
    🔊
    tu avesti sdrucito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe sdrucito
    🔊
    noi avemmo sdrucito
    🔊
    voi aveste sdrucito
    🔊
    loro ebbero sdrucito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo sdrucire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio sdrucire


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente sdrucire

    io sdrucisca
    🔊
    tu sdrucisca
    🔊
    lui/lei/Lei sdrucisca
    🔊
    noi sdruciamo
    🔊
    voi sdruciate
    🔊
    loro sdruciscano
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto sdrucire

    io sdrucissi
    🔊
    tu sdrucissi
    🔊
    lui/lei/Lei sdrucisse
    🔊
    noi sdrucissimo
    🔊
    voi sdruciste
    🔊
    loro sdrucissero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato sdrucire

    io abbia sdrucito
    🔊
    tu abbia sdrucito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia sdrucito
    🔊
    noi abbiamo sdrucito
    🔊
    voi abbiate sdrucito
    🔊
    loro abbiano sdrucito
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato sdrucire

    io avessi sdrucito
    🔊
    tu avessi sdrucito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse sdrucito
    🔊
    noi avessimo sdrucito
    🔊
    voi aveste sdrucito
    🔊
    loro avessero sdrucito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale sdrucire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui sdrucire


    Tempo semplice

    Condizionale presente sdrucire

    io sdrucirei
    🔊
    tu sdruciresti
    🔊
    lui/lei/Lei sdrucirebbe
    🔊
    noi sdruciremmo
    🔊
    voi sdrucireste
    🔊
    loro sdrucerebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato sdrucire

    io avrei sdrucito
    🔊
    tu avresti sdrucito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe sdrucito
    🔊
    noi avremmo sdrucito
    🔊
    voi avreste sdrucito
    🔊
    loro avrebbero sdrucito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo sdrucire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui sdrucire


    Imperativo sdrucire

    tu sdrucisci
    🔊
    noi sdruciamo
    🔊
    voi sdrucite
    🔊

    Congiuntivo sdrucire

    Lei sdrucisca
    🔊
    Che lui/lei sdrucisca
    🔊
    Che loro sdruciscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!