Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Ho sciato in montagna lo scorso inverno. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
sciare :
sci|à|re
: (accento grave)
indicativo sciare. Veiksmažodžio sciare tiesioginė nuosaka
|
Tempo semplice
sciare presente |
||
| io | scio |
🔊
|
| tu | scii |
🔊
|
| lui/lei/Lei | scia |
🔊
|
| noi | sciamo |
🔊
|
| voi | sciate |
🔊
|
| loro | sciano |
🔊
|
|
Tempo semplice
sciare imperfetto |
||
| io | sciavo |
🔊
|
| tu | sciavi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | sciava |
🔊
|
| noi | sciavamo |
🔊
|
| voi | sciavate |
🔊
|
| loro | sciavano |
🔊
|
|
Tempo semplice
sciare futuro semplice |
||
| io | scerò |
🔊
|
| tu | scerai |
🔊
|
| lui/lei/Lei | scerà |
🔊
|
| noi | sceremo |
🔊
|
| voi | scerete |
🔊
|
| loro | sceranno |
🔊
|
|
Tempo semplice
sciare passato remoto |
||
| io | sciai |
🔊
|
| tu | sciasti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | sciò |
🔊
|
| noi | sciammo |
🔊
|
| voi | sciaste |
🔊
|
| loro | sciarono |
🔊
|
|
Tempo composto
sciare futuro anteriore |
||
| io | avrò sciato |
🔊
|
| tu | avrai sciato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrà sciato |
🔊
|
| noi | avremo sciato |
🔊
|
| voi | avrete sciato |
🔊
|
| loro | avranno sciato |
🔊
|
|
Tempo composto
sciare passato prossimo |
||
| io | ho sciato |
🔊
|
| tu | hai sciato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ha sciato |
🔊
|
| noi | abbiamo sciato |
🔊
|
| voi | avete sciato |
🔊
|
| loro | hanno sciato |
🔊
|
|
Tempo composto
sciare trapassato prossimo |
||
| io | avevo sciato |
🔊
|
| tu | avevi sciato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | aveva sciato |
🔊
|
| noi | avevamo sciato |
🔊
|
| voi | avevate sciato |
🔊
|
| loro | avevano sciato |
🔊
|
|
Tempo composto
sciare trapassato remoto |
||
| io | ebbi sciato |
🔊
|
| tu | avesti sciato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ebbe sciato |
🔊
|
| noi | avemmo sciato |
🔊
|
| voi | aveste sciato |
🔊
|
| loro | ebbero sciato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo sciare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio sciare
|
Tempo semplice
sciare congiuntivo presente |
||
| io | scii |
🔊
|
| tu | scii |
🔊
|
| lui/lei/Lei | scii |
🔊
|
| noi | sciamo |
🔊
|
| voi | sciate |
🔊
|
| loro | sciino |
🔊
|
|
Tempo semplice
sciare congiuntivo imperfetto |
||
| io | sciassi |
🔊
|
| tu | sciassi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | sciasse |
🔊
|
| noi | sciassimo |
🔊
|
| voi | sciaste |
🔊
|
| loro | sciassero |
🔊
|
|
Tempo composto
sciare congiuntivo passato |
||
| io | abbia sciato |
🔊
|
| tu | abbia sciato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | abbia sciato |
🔊
|
| noi | abbiamo sciato |
🔊
|
| voi | abbiate sciato |
🔊
|
| loro | abbiano sciato |
🔊
|
|
Tempo composto
sciare congiuntivo trapassato |
||
| io | avessi sciato |
🔊
|
| tu | avessi sciato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avesse sciato |
🔊
|
| noi | avessimo sciato |
🔊
|
| voi | aveste sciato |
🔊
|
| loro | avessero sciato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale sciare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui sciare
|
Tempo semplice
sciare condizionale presente |
||
| io | scerei |
🔊
|
| tu | sceresti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | scerebbe |
🔊
|
| noi | sceremmo |
🔊
|
| voi | scereste |
🔊
|
| loro | scerebbero |
🔊
|
|
Tempo composto
sciare condizionale passato |
||
| io | avrei sciato |
🔊
|
| tu | avresti sciato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrebbe sciato |
🔊
|
| noi | avremmo sciato |
🔊
|
| voi | avreste sciato |
🔊
|
| loro | avrebbero sciato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo sciare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui sciare
sciare imperativo |
||
| tu | scia |
🔊
|
| noi | sciamo |
🔊
|
| voi | sciate |
🔊
|
sciare congiuntivo esortativo |
||
| Lei | scii |
🔊
|
| Che lui/lei | scii |
🔊
|
| Che loro | sciino |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!