🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha sbrigato tutte le faccende in fretta. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
    sbrigare :
    sbri||re : (accento grave)

    indicativo sbrigare. Veiksmažodžio sbrigare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    sbrigare presente

    io sbrigo
    🔊
    tu sbrighi
    🔊
    lui/lei/Lei sbriga
    🔊
    noi sbrighiamo
    🔊
    voi sbrigate
    🔊
    loro sbrigano
    🔊
    Tempo semplice

    sbrigare imperfetto

    io sbrigavo
    🔊
    tu sbrigavi
    🔊
    lui/lei/Lei sbrigava
    🔊
    noi sbrigavamo
    🔊
    voi sbrigavate
    🔊
    loro sbrigavano
    🔊

    Tempo semplice

    sbrigare futuro semplice

    io sbrigherò
    🔊
    tu sbrigherai
    🔊
    lui/lei/Lei sbrigherà
    🔊
    noi sbrigheremo
    🔊
    voi sbrigherete
    🔊
    loro sbrigheranno
    🔊
    Tempo semplice

    sbrigare passato remoto

    io sbrigai
    🔊
    tu sbrigasti
    🔊
    lui/lei/Lei sbrigò
    🔊
    noi sbrigammo
    🔊
    voi sbrigaste
    🔊
    loro sbrigarono
    🔊

    Tempo composto

    sbrigare futuro anteriore

    io avrò sbrigato
    🔊
    tu avrai sbrigato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà sbrigato
    🔊
    noi avremo sbrigato
    🔊
    voi avrete sbrigato
    🔊
    loro avranno sbrigato
    🔊
    Tempo composto

    sbrigare passato prossimo

    io ho sbrigato
    🔊
    tu hai sbrigato
    🔊
    lui/lei/Lei ha sbrigato
    🔊
    noi abbiamo sbrigato
    🔊
    voi avete sbrigato
    🔊
    loro hanno sbrigato
    🔊

    Tempo composto

    sbrigare trapassato prossimo

    io avevo sbrigato
    🔊
    tu avevi sbrigato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva sbrigato
    🔊
    noi avevamo sbrigato
    🔊
    voi avevate sbrigato
    🔊
    loro avevano sbrigato
    🔊
    Tempo composto

    sbrigare trapassato remoto

    io ebbi sbrigato
    🔊
    tu avesti sbrigato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe sbrigato
    🔊
    noi avemmo sbrigato
    🔊
    voi aveste sbrigato
    🔊
    loro ebbero sbrigato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo sbrigare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio sbrigare


    Tempo semplice

    sbrigare congiuntivo presente

    io sbrighi
    🔊
    tu sbrighi
    🔊
    lui/lei/Lei sbrighi
    🔊
    noi sbrighiamo
    🔊
    voi sbrighiate
    🔊
    loro sbrighino
    🔊
    Tempo semplice

    sbrigare congiuntivo imperfetto

    io sbrigassi
    🔊
    tu sbrigassi
    🔊
    lui/lei/Lei sbrigasse
    🔊
    noi sbrigassimo
    🔊
    voi sbrigaste
    🔊
    loro sbrigassero
    🔊

    Tempo composto

    sbrigare congiuntivo passato

    io abbia sbrigato
    🔊
    tu abbia sbrigato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia sbrigato
    🔊
    noi abbiamo sbrigato
    🔊
    voi abbiate sbrigato
    🔊
    loro abbiano sbrigato
    🔊
    Tempo composto

    sbrigare congiuntivo trapassato

    io avessi sbrigato
    🔊
    tu avessi sbrigato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse sbrigato
    🔊
    noi avessimo sbrigato
    🔊
    voi aveste sbrigato
    🔊
    loro avessero sbrigato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale sbrigare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui sbrigare


    Tempo semplice

    sbrigare condizionale presente

    io sbrigherei
    🔊
    tu sbrigheresti
    🔊
    lui/lei/Lei sbrigherebbe
    🔊
    noi sbrigheremmo
    🔊
    voi sbrighereste
    🔊
    loro sbrigherebbero
    🔊
    Tempo composto

    sbrigare condizionale passato

    io avrei sbrigato
    🔊
    tu avresti sbrigato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe sbrigato
    🔊
    noi avremmo sbrigato
    🔊
    voi avreste sbrigato
    🔊
    loro avrebbero sbrigato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo sbrigare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui sbrigare


    sbrigare imperativo

    tu sbriga
    🔊
    noi sbrighiamo
    🔊
    voi sbrigate
    🔊

    sbrigare congiuntivo esortativo

    Lei sbrighi
    🔊
    Che lui/lei sbrighi
    🔊
    Che loro sbrighino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!