🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha saputo la verità. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
    verbo irregolare
    sapere :
    sa||re : (accento acuto)

    indicativo sapere. Veiksmažodžio sapere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    sapere presente

    io so
    🔊
    tu sai
    🔊
    lui/lei/Lei sa
    🔊
    noi sappiamo
    🔊
    voi sapete
    🔊
    loro sanno
    🔊
    Tempo semplice

    sapere imperfetto

    io sapevo
    🔊
    tu sapevi
    🔊
    lui/lei/Lei sapeva
    🔊
    noi sapevamo
    🔊
    voi sapevate
    🔊
    loro sapevano
    🔊

    Tempo semplice

    sapere futuro semplice

    io saprò
    🔊
    tu saprai
    🔊
    lui/lei/Lei saprà
    🔊
    noi sapremo
    🔊
    voi saprete
    🔊
    loro sapranno
    🔊
    Tempo semplice

    sapere passato remoto

    io seppi
    🔊
    tu sapesti
    🔊
    lui/lei/Lei seppe
    🔊
    noi sapemmo
    🔊
    voi sapeste
    🔊
    loro seppero
    🔊

    Tempo composto

    sapere futuro anteriore

    io avrò saputo
    🔊
    tu avrai saputo
    🔊
    lui/lei/Lei avrà saputo
    🔊
    noi avremo saputo
    🔊
    voi avrete saputo
    🔊
    loro avranno saputo
    🔊
    Tempo composto

    sapere passato prossimo

    io ho saputo
    🔊
    tu hai saputo
    🔊
    lui/lei/Lei ha saputo
    🔊
    noi abbiamo saputo
    🔊
    voi avete saputo
    🔊
    loro hanno saputo
    🔊

    Tempo composto

    sapere trapassato prossimo

    io avevo saputo
    🔊
    tu avevi saputo
    🔊
    lui/lei/Lei aveva saputo
    🔊
    noi avevamo saputo
    🔊
    voi avevate saputo
    🔊
    loro avevano saputo
    🔊
    Tempo composto

    sapere trapassato remoto

    io ebbi saputo
    🔊
    tu avesti saputo
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe saputo
    🔊
    noi avemmo saputo
    🔊
    voi aveste saputo
    🔊
    loro ebbero saputo
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo sapere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio sapere


    Tempo semplice

    sapere congiuntivo presente

    io sappia
    🔊
    tu sappia
    🔊
    lui/lei/Lei sappia
    🔊
    noi sappiamo
    🔊
    voi sappiate
    🔊
    loro sappiano
    🔊
    Tempo semplice

    sapere congiuntivo imperfetto

    io sapessi
    🔊
    tu sapessi
    🔊
    lui/lei/Lei sapesse
    🔊
    noi sapessimo
    🔊
    voi sapeste
    🔊
    loro sapessero
    🔊

    Tempo composto

    sapere congiuntivo passato

    io abbia saputo
    🔊
    tu abbia saputo
    🔊
    lui/lei/Lei abbia saputo
    🔊
    noi abbiamo saputo
    🔊
    voi abbiate saputo
    🔊
    loro abbiano saputo
    🔊
    Tempo composto

    sapere congiuntivo trapassato

    io avessi saputo
    🔊
    tu avessi saputo
    🔊
    lui/lei/Lei avesse saputo
    🔊
    noi avessimo saputo
    🔊
    voi aveste saputo
    🔊
    loro avessero saputo
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale sapere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui sapere


    Tempo semplice

    sapere condizionale presente

    io saprei
    🔊
    tu sapresti
    🔊
    lui/lei/Lei saprebbe
    🔊
    noi sapremmo
    🔊
    voi sapreste
    🔊
    loro saprebbero
    🔊
    Tempo composto

    sapere condizionale passato

    io avrei saputo
    🔊
    tu avresti saputo
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe saputo
    🔊
    noi avremmo saputo
    🔊
    voi avreste saputo
    🔊
    loro avrebbero saputo
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo sapere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui sapere


    sapere imperativo

    tu sappi
    🔊
    noi sappiamo
    🔊
    voi sapete
    🔊

    sapere congiuntivo esortativo

    Lei sappia
    🔊
    Che lui/lei sappia
    🔊
    Che loro sappiano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!