🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Il suono della campana ha risuonato per tutta la valle. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
    risuonare :
    ri|suo||re : (accento grave)

    indicativo risuonare. Veiksmažodžio risuonare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    risuonare presente

    io risuono
    🔊
    tu risuoni
    🔊
    lui/lei/Lei risuona
    🔊
    noi risuoniamo
    🔊
    voi risuonate
    🔊
    loro risuonano
    🔊
    Tempo semplice

    risuonare imperfetto

    io risuonavo
    🔊
    tu risuonavi
    🔊
    lui/lei/Lei risuonava
    🔊
    noi risuonavamo
    🔊
    voi risuonavate
    🔊
    loro risuonavano
    🔊

    Tempo semplice

    risuonare futuro semplice

    io risuonerò
    🔊
    tu risuonerai
    🔊
    lui/lei/Lei risuonerà
    🔊
    noi risuoneremo
    🔊
    voi risuonerete
    🔊
    loro risuoneranno
    🔊
    Tempo semplice

    risuonare passato remoto

    io risuonai
    🔊
    tu risuonasti
    🔊
    lui/lei/Lei risuonò
    🔊
    noi risuonammo
    🔊
    voi risuonaste
    🔊
    loro risuonarono
    🔊

    Tempo composto

    risuonare futuro anteriore

    io avrò risuonato
    🔊
    tu avrai risuonato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà risuonato
    🔊
    noi avremo risuonato
    🔊
    voi avrete risuonato
    🔊
    loro avranno risuonato
    🔊
    Tempo composto

    risuonare passato prossimo

    io ho risuonato
    🔊
    tu hai risuonato
    🔊
    lui/lei/Lei ha risuonato
    🔊
    noi abbiamo risuonato
    🔊
    voi avete risuonato
    🔊
    loro hanno risuonato
    🔊

    Tempo composto

    risuonare trapassato prossimo

    io avevo risuonato
    🔊
    tu avevi risuonato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva risuonato
    🔊
    noi avevamo risuonato
    🔊
    voi avevate risuonato
    🔊
    loro avevano risuonato
    🔊
    Tempo composto

    risuonare trapassato remoto

    io ebbi risuonato
    🔊
    tu avesti risuonato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe risuonato
    🔊
    noi avemmo risuonato
    🔊
    voi aveste risuonato
    🔊
    loro ebbero risuonato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo risuonare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio risuonare


    Tempo semplice

    risuonare congiuntivo presente

    io risuoni
    🔊
    tu risuoni
    🔊
    lui/lei/Lei risuoni
    🔊
    noi risuoniamo
    🔊
    voi risuoniate
    🔊
    loro risuonino
    🔊
    Tempo semplice

    risuonare congiuntivo imperfetto

    io risuonassi
    🔊
    tu risuonassi
    🔊
    lui/lei/Lei risuonasse
    🔊
    noi risuonassimo
    🔊
    voi risuonaste
    🔊
    loro risuonassero
    🔊

    Tempo composto

    risuonare congiuntivo passato

    io abbia risuonato
    🔊
    tu abbia risuonato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia risuonato
    🔊
    noi abbiamo risuonato
    🔊
    voi abbiate risuonato
    🔊
    loro abbiano risuonato
    🔊
    Tempo composto

    risuonare congiuntivo trapassato

    io avessi risuonato
    🔊
    tu avessi risuonato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse risuonato
    🔊
    noi avessimo risuonato
    🔊
    voi aveste risuonato
    🔊
    loro avessero risuonato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale risuonare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui risuonare


    Tempo semplice

    risuonare condizionale presente

    io risuonerei
    🔊
    tu risuoneresti
    🔊
    lui/lei/Lei risuonerebbe
    🔊
    noi risuoneremmo
    🔊
    voi risuonereste
    🔊
    loro risuonerebbero
    🔊
    Tempo composto

    risuonare condizionale passato

    io avrei risuonato
    🔊
    tu avresti risuonato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe risuonato
    🔊
    noi avremmo risuonato
    🔊
    voi avreste risuonato
    🔊
    loro avrebbero risuonato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo risuonare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui risuonare


    risuonare imperativo

    tu risuona
    🔊
    noi risuoniamo
    🔊
    voi risuonate
    🔊

    risuonare congiuntivo esortativo

    Lei risuoni
    🔊
    Che lui/lei risuoni
    🔊
    Che loro risuonino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!