🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha risentito l’influenza del clima. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    verbo irregolare
    risentire :
    ri|sen||re : (accento grave)

    indicativo risentire. Veiksmažodžio risentire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    risentire presente

    io risento
    🔊
    tu risenti
    🔊
    lui/lei/Lei risente
    🔊
    noi risentiamo
    🔊
    voi risentite
    🔊
    loro risentono
    🔊
    Tempo semplice

    risentire imperfetto

    io risentivo
    🔊
    tu risentivi
    🔊
    lui/lei/Lei risentiva
    🔊
    noi risentivamo
    🔊
    voi risentivate
    🔊
    loro risentivano
    🔊

    Tempo semplice

    risentire futuro semplice

    io risentirò
    🔊
    tu risentirai
    🔊
    lui/lei/Lei risentirà
    🔊
    noi risentiremo
    🔊
    voi risentirete
    🔊
    loro risentiranno
    🔊
    Tempo semplice

    risentire passato remoto

    io risentii
    🔊
    tu risentisti
    🔊
    lui/lei/Lei risentì
    🔊
    noi risentimmo
    🔊
    voi risentiste
    🔊
    loro risentirono
    🔊

    Tempo composto

    risentire futuro anteriore

    io avrò risentito
    🔊
    tu avrai risentito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà risentito
    🔊
    noi avremo risentito
    🔊
    voi avrete risentito
    🔊
    loro avranno risentito
    🔊
    Tempo composto

    risentire passato prossimo

    io ho risentito
    🔊
    tu hai risentito
    🔊
    lui/lei/Lei ha risentito
    🔊
    noi abbiamo risentito
    🔊
    voi avete risentito
    🔊
    loro hanno risentito
    🔊

    Tempo composto

    risentire trapassato prossimo

    io avevo risentito
    🔊
    tu avevi risentito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva risentito
    🔊
    noi avevamo risentito
    🔊
    voi avevate risentito
    🔊
    loro avevano risentito
    🔊
    Tempo composto

    risentire trapassato remoto

    io ebbi risentito
    🔊
    tu avesti risentito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe risentito
    🔊
    noi avemmo risentito
    🔊
    voi aveste risentito
    🔊
    loro ebbero risentito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo risentire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio risentire


    Tempo semplice

    risentire congiuntivo presente

    io risenta
    🔊
    tu risenta
    🔊
    lui/lei/Lei risenta
    🔊
    noi risentiamo
    🔊
    voi risentiate
    🔊
    loro risentano
    🔊
    Tempo semplice

    risentire congiuntivo imperfetto

    io risentissi
    🔊
    tu risentissi
    🔊
    lui/lei/Lei risentisse
    🔊
    noi risentissimo
    🔊
    voi risentiste
    🔊
    loro risentissero
    🔊

    Tempo composto

    risentire congiuntivo passato

    io abbia risentito
    🔊
    tu abbia risentito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia risentito
    🔊
    noi abbiamo risentito
    🔊
    voi abbiate risentito
    🔊
    loro abbiano risentito
    🔊
    Tempo composto

    risentire congiuntivo trapassato

    io avessi risentito
    🔊
    tu avessi risentito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse risentito
    🔊
    noi avessimo risentito
    🔊
    voi aveste risentito
    🔊
    loro avessero risentito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale risentire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui risentire


    Tempo semplice

    risentire condizionale presente

    io risentirei
    🔊
    tu risentiresti
    🔊
    lui/lei/Lei risentirebbe
    🔊
    noi risentiremmo
    🔊
    voi risentireste
    🔊
    loro risentirebbero
    🔊
    Tempo composto

    risentire condizionale passato

    io avrei risentito
    🔊
    tu avresti risentito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe risentito
    🔊
    noi avremmo risentito
    🔊
    voi avreste risentito
    🔊
    loro avrebbero risentito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo risentire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui risentire


    risentire imperativo

    tu risenti
    🔊
    noi risentiamo
    🔊
    voi risentite
    🔊

    risentire congiuntivo esortativo

    Lei risenta
    🔊
    Che lui/lei risenta
    🔊
    Che loro risentano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!