Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno risaputo la notizia in ritardo. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    verbo irregolare
    risapere :
    ri|sa|pé|re : (accento acuto)

    indicativo risapere. Veiksmažodžio risapere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente risapere

    io riso
    🔊
    tu risai
    🔊
    lui/lei/Lei risa
    🔊
    noi risappiamo
    🔊
    voi risapete
    🔊
    loro risanno
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto risapere

    io risapevo
    🔊
    tu risapevi
    🔊
    lui/lei/Lei risapeva
    🔊
    noi risapevamo
    🔊
    voi risapevate
    🔊
    loro risapevano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice risapere

    io risaprò
    🔊
    tu risaprai
    🔊
    lui/lei/Lei risaprà
    🔊
    noi risapremo
    🔊
    voi risaprete
    🔊
    loro risapranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto risapere

    io riseppi
    🔊
    tu risapesti
    🔊
    lui/lei/Lei riseppe
    🔊
    noi risapemmo
    🔊
    voi risapeste
    🔊
    loro riseppero
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore risapere

    io avrò risaputo
    🔊
    tu avrai risaputo
    🔊
    lui/lei/Lei avrà risaputo
    🔊
    noi avremo risaputo
    🔊
    voi avrete risaputo
    🔊
    loro avranno risaputo
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo risapere

    io ho risaputo
    🔊
    tu hai risaputo
    🔊
    lui/lei/Lei ha risaputo
    🔊
    noi abbiamo risaputo
    🔊
    voi avete risaputo
    🔊
    loro hanno risaputo
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo risapere

    io avevo risaputo
    🔊
    tu avevi risaputo
    🔊
    lui/lei/Lei aveva risaputo
    🔊
    noi avevamo risaputo
    🔊
    voi avevate risaputo
    🔊
    loro avevano risaputo
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto risapere

    io ebbi risaputo
    🔊
    tu avesti risaputo
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe risaputo
    🔊
    noi avemmo risaputo
    🔊
    voi aveste risaputo
    🔊
    loro ebbero risaputo
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo risapere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio risapere


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente risapere

    io risappia
    🔊
    tu risappia
    🔊
    lui/lei/Lei risappia
    🔊
    noi risappiamo
    🔊
    voi risappiate
    🔊
    loro risappiano
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto risapere

    io risapessi
    🔊
    tu risapessi
    🔊
    lui/lei/Lei risapesse
    🔊
    noi risapessimo
    🔊
    voi risapeste
    🔊
    loro risapessero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato risapere

    io abbia risaputo
    🔊
    tu abbia risaputo
    🔊
    lui/lei/Lei abbia risaputo
    🔊
    noi abbiamo risaputo
    🔊
    voi abbiate risaputo
    🔊
    loro abbiano risaputo
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato risapere

    io avessi risaputo
    🔊
    tu avessi risaputo
    🔊
    lui/lei/Lei avesse risaputo
    🔊
    noi avessimo risaputo
    🔊
    voi aveste risaputo
    🔊
    loro avessero risaputo
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale risapere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui risapere


    Tempo semplice

    Condizionale presente risapere

    io risaprei
    🔊
    tu risapresti
    🔊
    lui/lei/Lei risaprebbe
    🔊
    noi risapremmo
    🔊
    voi risapreste
    🔊
    loro risaprebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato risapere

    io avrei risaputo
    🔊
    tu avresti risaputo
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe risaputo
    🔊
    noi avremmo risaputo
    🔊
    voi avreste risaputo
    🔊
    loro avrebbero risaputo
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo risapere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui risapere


    Imperativo risapere

    tu risappi
    🔊
    noi risappiamo
    🔊
    voi risapete
    🔊

    Congiuntivo risapere

    Lei risappia
    🔊
    Che lui/lei risappia
    🔊
    Che loro risappiano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!