🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno rimandato l’incontro a data da destinarsi. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    rimandare :
    ri|man||re : (accento grave)

    indicativo rimandare. Veiksmažodžio rimandare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    rimandare presente

    io rimando
    🔊
    tu rimandi
    🔊
    lui/lei/Lei rimanda
    🔊
    noi rimandiamo
    🔊
    voi rimandate
    🔊
    loro rimandano
    🔊
    Tempo semplice

    rimandare imperfetto

    io rimandavo
    🔊
    tu rimandavi
    🔊
    lui/lei/Lei rimandava
    🔊
    noi rimandavamo
    🔊
    voi rimandavate
    🔊
    loro rimandavano
    🔊

    Tempo semplice

    rimandare futuro semplice

    io rimanderò
    🔊
    tu rimanderai
    🔊
    lui/lei/Lei rimanderà
    🔊
    noi rimanderemo
    🔊
    voi rimanderete
    🔊
    loro rimanderanno
    🔊
    Tempo semplice

    rimandare passato remoto

    io rimandai
    🔊
    tu rimandasti
    🔊
    lui/lei/Lei rimandò
    🔊
    noi rimandammo
    🔊
    voi rimandaste
    🔊
    loro rimandarono
    🔊

    Tempo composto

    rimandare futuro anteriore

    io avrò rimandato
    🔊
    tu avrai rimandato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà rimandato
    🔊
    noi avremo rimandato
    🔊
    voi avrete rimandato
    🔊
    loro avranno rimandato
    🔊
    Tempo composto

    rimandare passato prossimo

    io ho rimandato
    🔊
    tu hai rimandato
    🔊
    lui/lei/Lei ha rimandato
    🔊
    noi abbiamo rimandato
    🔊
    voi avete rimandato
    🔊
    loro hanno rimandato
    🔊

    Tempo composto

    rimandare trapassato prossimo

    io avevo rimandato
    🔊
    tu avevi rimandato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva rimandato
    🔊
    noi avevamo rimandato
    🔊
    voi avevate rimandato
    🔊
    loro avevano rimandato
    🔊
    Tempo composto

    rimandare trapassato remoto

    io ebbi rimandato
    🔊
    tu avesti rimandato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe rimandato
    🔊
    noi avemmo rimandato
    🔊
    voi aveste rimandato
    🔊
    loro ebbero rimandato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo rimandare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio rimandare


    Tempo semplice

    rimandare congiuntivo presente

    io rimandi
    🔊
    tu rimandi
    🔊
    lui/lei/Lei rimandi
    🔊
    noi rimandiamo
    🔊
    voi rimandiate
    🔊
    loro rimandino
    🔊
    Tempo semplice

    rimandare congiuntivo imperfetto

    io rimandassi
    🔊
    tu rimandassi
    🔊
    lui/lei/Lei rimandasse
    🔊
    noi rimandassimo
    🔊
    voi rimandaste
    🔊
    loro rimandassero
    🔊

    Tempo composto

    rimandare congiuntivo passato

    io abbia rimandato
    🔊
    tu abbia rimandato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia rimandato
    🔊
    noi abbiamo rimandato
    🔊
    voi abbiate rimandato
    🔊
    loro abbiano rimandato
    🔊
    Tempo composto

    rimandare congiuntivo trapassato

    io avessi rimandato
    🔊
    tu avessi rimandato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse rimandato
    🔊
    noi avessimo rimandato
    🔊
    voi aveste rimandato
    🔊
    loro avessero rimandato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale rimandare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui rimandare


    Tempo semplice

    rimandare condizionale presente

    io rimanderei
    🔊
    tu rimanderesti
    🔊
    lui/lei/Lei rimanderebbe
    🔊
    noi rimanderemmo
    🔊
    voi rimandereste
    🔊
    loro rimanderebbero
    🔊
    Tempo composto

    rimandare condizionale passato

    io avrei rimandato
    🔊
    tu avresti rimandato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe rimandato
    🔊
    noi avremmo rimandato
    🔊
    voi avreste rimandato
    🔊
    loro avrebbero rimandato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo rimandare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui rimandare


    rimandare imperativo

    tu rimanda
    🔊
    noi rimandiamo
    🔊
    voi rimandate
    🔊

    rimandare congiuntivo esortativo

    Lei rimandi
    🔊
    Che lui/lei rimandi
    🔊
    Che loro rimandino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!