🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha rifondato la vecchia associazione. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
    verbo irregolare
    rifondere :
    ri|fón|de|re : (accento acuto)

    indicativo rifondere. Veiksmažodžio rifondere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    rifondere presente

    io rifondo
    🔊
    tu rifondi
    🔊
    lui/lei/Lei rifonde
    🔊
    noi rifondiamo
    🔊
    voi rifondete
    🔊
    loro rifondono
    🔊
    Tempo semplice

    rifondere imperfetto

    io rifondevo
    🔊
    tu rifondevi
    🔊
    lui/lei/Lei rifondeva
    🔊
    noi rifondevamo
    🔊
    voi rifondevate
    🔊
    loro rifondevano
    🔊

    Tempo semplice

    rifondere futuro semplice

    io rifonderò
    🔊
    tu rifonderai
    🔊
    lui/lei/Lei rifonderà
    🔊
    noi rifonderemo
    🔊
    voi rifonderete
    🔊
    loro rifonderanno
    🔊
    Tempo semplice

    rifondere passato remoto

    io rifusi
    🔊
    tu rifondesti
    🔊
    lui/lei/Lei rifuse
    🔊
    noi rifondemmo
    🔊
    voi rifondeste
    🔊
    loro rifusero
    🔊

    Tempo composto

    rifondere futuro anteriore

    io avrò rifuso
    🔊
    tu avrai rifuso
    🔊
    lui/lei/Lei avrà rifuso
    🔊
    noi avremo rifuso
    🔊
    voi avrete rifuso
    🔊
    loro avranno rifuso
    🔊
    Tempo composto

    rifondere passato prossimo

    io ho rifuso
    🔊
    tu hai rifuso
    🔊
    lui/lei/Lei ha rifuso
    🔊
    noi abbiamo rifuso
    🔊
    voi avete rifuso
    🔊
    loro hanno rifuso
    🔊

    Tempo composto

    rifondere trapassato prossimo

    io avevo rifuso
    🔊
    tu avevi rifuso
    🔊
    lui/lei/Lei aveva rifuso
    🔊
    noi avevamo rifuso
    🔊
    voi avevate rifuso
    🔊
    loro avevano rifuso
    🔊
    Tempo composto

    rifondere trapassato remoto

    io ebbi rifuso
    🔊
    tu avesti rifuso
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe rifuso
    🔊
    noi avemmo rifuso
    🔊
    voi aveste rifuso
    🔊
    loro ebbero rifuso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo rifondere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio rifondere


    Tempo semplice

    rifondere congiuntivo presente

    io rifonda
    🔊
    tu rifonda
    🔊
    lui/lei/Lei rifonda
    🔊
    noi rifondiamo
    🔊
    voi rifondiate
    🔊
    loro rifondano
    🔊
    Tempo semplice

    rifondere congiuntivo imperfetto

    io rifondessi
    🔊
    tu rifondessi
    🔊
    lui/lei/Lei rifondesse
    🔊
    noi rifondessimo
    🔊
    voi rifondeste
    🔊
    loro rifondessero
    🔊

    Tempo composto

    rifondere congiuntivo passato

    io abbia rifuso
    🔊
    tu abbia rifuso
    🔊
    lui/lei/Lei abbia rifuso
    🔊
    noi abbiamo rifuso
    🔊
    voi abbiate rifuso
    🔊
    loro abbiano rifuso
    🔊
    Tempo composto

    rifondere congiuntivo trapassato

    io avessi rifuso
    🔊
    tu avessi rifuso
    🔊
    lui/lei/Lei avesse rifuso
    🔊
    noi avessimo rifuso
    🔊
    voi aveste rifuso
    🔊
    loro avessero rifuso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale rifondere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui rifondere


    Tempo semplice

    rifondere condizionale presente

    io rifonderei
    🔊
    tu rifonderesti
    🔊
    lui/lei/Lei rifonderebbe
    🔊
    noi rifonderemmo
    🔊
    voi rifondereste
    🔊
    loro rifonderebbero
    🔊
    Tempo composto

    rifondere condizionale passato

    io avrei rifuso
    🔊
    tu avresti rifuso
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe rifuso
    🔊
    noi avremmo rifuso
    🔊
    voi avreste rifuso
    🔊
    loro avrebbero rifuso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo rifondere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui rifondere


    rifondere imperativo

    tu rifondi
    🔊
    noi rifondiamo
    🔊
    voi rifondete
    🔊

    rifondere congiuntivo esortativo

    Lei rifonda
    🔊
    Che lui/lei rifonda
    🔊
    Che loro rifondano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!