🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno riso delle sue battute. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    verbo irregolare
    ridere :
    |de|re : (accento grave)

    indicativo ridere. Veiksmažodžio ridere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    ridere presente

    io rido
    🔊
    tu ridi
    🔊
    lui/lei/Lei ride
    🔊
    noi ridiamo
    🔊
    voi ridete
    🔊
    loro ridono
    🔊
    Tempo semplice

    ridere imperfetto

    io ridevo
    🔊
    tu ridevi
    🔊
    lui/lei/Lei rideva
    🔊
    noi ridevamo
    🔊
    voi ridevate
    🔊
    loro ridevano
    🔊

    Tempo semplice

    ridere futuro semplice

    io riderò
    🔊
    tu riderai
    🔊
    lui/lei/Lei riderà
    🔊
    noi rideremo
    🔊
    voi riderete
    🔊
    loro rideranno
    🔊
    Tempo semplice

    ridere passato remoto

    io risi
    🔊
    tu ridesti
    🔊
    lui/lei/Lei rise
    🔊
    noi ridemmo
    🔊
    voi rideste
    🔊
    loro risero
    🔊

    Tempo composto

    ridere futuro anteriore

    io avrò riso
    🔊
    tu avrai riso
    🔊
    lui/lei/Lei avrà riso
    🔊
    noi avremo riso
    🔊
    voi avrete riso
    🔊
    loro avranno riso
    🔊
    Tempo composto

    ridere passato prossimo

    io ho riso
    🔊
    tu hai riso
    🔊
    lui/lei/Lei ha riso
    🔊
    noi abbiamo riso
    🔊
    voi avete riso
    🔊
    loro hanno riso
    🔊

    Tempo composto

    ridere trapassato prossimo

    io avevo riso
    🔊
    tu avevi riso
    🔊
    lui/lei/Lei aveva riso
    🔊
    noi avevamo riso
    🔊
    voi avevate riso
    🔊
    loro avevano riso
    🔊
    Tempo composto

    ridere trapassato remoto

    io ebbi riso
    🔊
    tu avesti riso
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe riso
    🔊
    noi avemmo riso
    🔊
    voi aveste riso
    🔊
    loro ebbero riso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo ridere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio ridere


    Tempo semplice

    ridere congiuntivo presente

    io rida
    🔊
    tu rida
    🔊
    lui/lei/Lei rida
    🔊
    noi ridiamo
    🔊
    voi ridiate
    🔊
    loro ridano
    🔊
    Tempo semplice

    ridere congiuntivo imperfetto

    io ridessi
    🔊
    tu ridessi
    🔊
    lui/lei/Lei ridesse
    🔊
    noi ridessimo
    🔊
    voi rideste
    🔊
    loro ridessero
    🔊

    Tempo composto

    ridere congiuntivo passato

    io abbia riso
    🔊
    tu abbia riso
    🔊
    lui/lei/Lei abbia riso
    🔊
    noi abbiamo riso
    🔊
    voi abbiate riso
    🔊
    loro abbiano riso
    🔊
    Tempo composto

    ridere congiuntivo trapassato

    io avessi riso
    🔊
    tu avessi riso
    🔊
    lui/lei/Lei avesse riso
    🔊
    noi avessimo riso
    🔊
    voi aveste riso
    🔊
    loro avessero riso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale ridere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui ridere


    Tempo semplice

    ridere condizionale presente

    io riderei
    🔊
    tu rideresti
    🔊
    lui/lei/Lei riderebbe
    🔊
    noi rideremmo
    🔊
    voi ridereste
    🔊
    loro riderebbero
    🔊
    Tempo composto

    ridere condizionale passato

    io avrei riso
    🔊
    tu avresti riso
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe riso
    🔊
    noi avremmo riso
    🔊
    voi avreste riso
    🔊
    loro avrebbero riso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo ridere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui ridere


    ridere imperativo

    tu ridi
    🔊
    noi ridiamo
    🔊
    voi ridete
    🔊

    ridere congiuntivo esortativo

    Lei rida
    🔊
    Che lui/lei rida
    🔊
    Che loro ridano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!