🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Abbiamo remato contro corrente. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    remare :
    re||re : (accento grave)

    indicativo remare. Veiksmažodžio remare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    remare presente

    io remo
    🔊
    tu remi
    🔊
    lui/lei/Lei rema
    🔊
    noi remiamo
    🔊
    voi remate
    🔊
    loro remano
    🔊
    Tempo semplice

    remare imperfetto

    io remavo
    🔊
    tu remavi
    🔊
    lui/lei/Lei remava
    🔊
    noi remavamo
    🔊
    voi remavate
    🔊
    loro remavano
    🔊

    Tempo semplice

    remare futuro semplice

    io remerò
    🔊
    tu remerai
    🔊
    lui/lei/Lei remerà
    🔊
    noi remeremo
    🔊
    voi remerete
    🔊
    loro remeranno
    🔊
    Tempo semplice

    remare passato remoto

    io remai
    🔊
    tu remasti
    🔊
    lui/lei/Lei remò
    🔊
    noi remammo
    🔊
    voi remaste
    🔊
    loro remarono
    🔊

    Tempo composto

    remare futuro anteriore

    io avrò remato
    🔊
    tu avrai remato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà remato
    🔊
    noi avremo remato
    🔊
    voi avrete remato
    🔊
    loro avranno remato
    🔊
    Tempo composto

    remare passato prossimo

    io ho remato
    🔊
    tu hai remato
    🔊
    lui/lei/Lei ha remato
    🔊
    noi abbiamo remato
    🔊
    voi avete remato
    🔊
    loro hanno remato
    🔊

    Tempo composto

    remare trapassato prossimo

    io avevo remato
    🔊
    tu avevi remato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva remato
    🔊
    noi avevamo remato
    🔊
    voi avevate remato
    🔊
    loro avevano remato
    🔊
    Tempo composto

    remare trapassato remoto

    io ebbi remato
    🔊
    tu avesti remato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe remato
    🔊
    noi avemmo remato
    🔊
    voi aveste remato
    🔊
    loro ebbero remato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo remare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio remare


    Tempo semplice

    remare congiuntivo presente

    io remi
    🔊
    tu remi
    🔊
    lui/lei/Lei remi
    🔊
    noi remiamo
    🔊
    voi remiate
    🔊
    loro remino
    🔊
    Tempo semplice

    remare congiuntivo imperfetto

    io remassi
    🔊
    tu remassi
    🔊
    lui/lei/Lei remasse
    🔊
    noi remassimo
    🔊
    voi remaste
    🔊
    loro remassero
    🔊

    Tempo composto

    remare congiuntivo passato

    io abbia remato
    🔊
    tu abbia remato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia remato
    🔊
    noi abbiamo remato
    🔊
    voi abbiate remato
    🔊
    loro abbiano remato
    🔊
    Tempo composto

    remare congiuntivo trapassato

    io avessi remato
    🔊
    tu avessi remato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse remato
    🔊
    noi avessimo remato
    🔊
    voi aveste remato
    🔊
    loro avessero remato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale remare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui remare


    Tempo semplice

    remare condizionale presente

    io remerei
    🔊
    tu remeresti
    🔊
    lui/lei/Lei remerebbe
    🔊
    noi remeremmo
    🔊
    voi remereste
    🔊
    loro remerebbero
    🔊
    Tempo composto

    remare condizionale passato

    io avrei remato
    🔊
    tu avresti remato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe remato
    🔊
    noi avremmo remato
    🔊
    voi avreste remato
    🔊
    loro avrebbero remato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo remare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui remare


    remare imperativo

    tu rema
    🔊
    noi remiamo
    🔊
    voi remate
    🔊

    remare congiuntivo esortativo

    Lei remi
    🔊
    Che lui/lei remi
    🔊
    Che loro remino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!