Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Il fiume è refluito nel letto. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
refluire :
re|flu|ì|re
: (accento grave)
indicativo refluire. Veiksmažodžio refluire tiesioginė nuosaka
Tempo semplice
refluire presente |
||
io | refluisco |
🔊
|
tu | refluisci |
🔊
|
lui/lei/Lei | refluisce |
🔊
|
noi | refluiamo |
🔊
|
voi | refluite |
🔊
|
loro | refluiscono |
🔊
|
Tempo semplice
refluire imperfetto |
||
io | refluivo |
🔊
|
tu | refluivi |
🔊
|
lui/lei/Lei | refluiva |
🔊
|
noi | refluivamo |
🔊
|
voi | refluivate |
🔊
|
loro | refluivano |
🔊
|
Tempo semplice
refluire futuro semplice |
||
io | refluirò |
🔊
|
tu | refluirai |
🔊
|
lui/lei/Lei | refluirà |
🔊
|
noi | refluiremo |
🔊
|
voi | refluirete |
🔊
|
loro | refluiranno |
🔊
|
Tempo semplice
refluire passato remoto |
||
io | refluii |
🔊
|
tu | refluisti |
🔊
|
lui/lei/Lei | refluì |
🔊
|
noi | refluimmo |
🔊
|
voi | refluiste |
🔊
|
loro | refluirono |
🔊
|
Tempo composto
refluire futuro anteriore |
||
io | sarò refluito(a) |
🔊
|
tu | sarai refluito(a) |
🔊
|
lui/lei/Lei | sarà refluito(a) |
🔊
|
noi | saremo refluiti(e) |
🔊
|
voi | sarete refluiti(e) |
🔊
|
loro | saranno refluiti(e) |
🔊
|
Tempo composto
refluire passato prossimo |
||
io | sono refluito(a) |
🔊
|
tu | sei refluito(a) |
🔊
|
lui/lei/Lei | è refluito(a) |
🔊
|
noi | siamo refluiti(e) |
🔊
|
voi | siete refluiti(e) |
🔊
|
loro | sono refluiti(e) |
🔊
|
Tempo composto
refluire trapassato prossimo |
||
io | ero refluito(a) |
🔊
|
tu | eri refluito(a) |
🔊
|
lui/lei/Lei | era refluito(a) |
🔊
|
noi | eravamo refluiti(e) |
🔊
|
voi | eravate refluiti(e) |
🔊
|
loro | erano refluiti(e) |
🔊
|
Tempo composto
refluire trapassato remoto |
||
io | fui refluito(a) |
🔊
|
tu | fosti refluito(a) |
🔊
|
lui/lei/Lei | fu refluito(a) |
🔊
|
noi | fummo refluiti(e) |
🔊
|
voi | foste refluiti(e) |
🔊
|
loro | furono refluiti(e) |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo refluire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio refluire
Tempo semplice
refluire congiuntivo presente |
||
io | refluisca |
🔊
|
tu | refluisca |
🔊
|
lui/lei/Lei | refluisca |
🔊
|
noi | refluiamo |
🔊
|
voi | refluiate |
🔊
|
loro | refluiscano |
🔊
|
Tempo semplice
refluire congiuntivo imperfetto |
||
io | refluissi |
🔊
|
tu | refluissi |
🔊
|
lui/lei/Lei | refluisse |
🔊
|
noi | refluissimo |
🔊
|
voi | refluiste |
🔊
|
loro | refluissero |
🔊
|
Tempo composto
refluire congiuntivo passato |
||
io | sia refluito(a) |
🔊
|
tu | sia refluito(a) |
🔊
|
lui/lei/Lei | sia refluito(a) |
🔊
|
noi | siamo refluiti(e) |
🔊
|
voi | siate refluiti(e) |
🔊
|
loro | siano refluiti(e) |
🔊
|
Tempo composto
refluire congiuntivo trapassato |
||
io | fossi refluito(a) |
🔊
|
tu | fossi refluito(a) |
🔊
|
lui/lei/Lei | fosse refluito(a) |
🔊
|
noi | fossimo refluiti(e) |
🔊
|
voi | foste refluiti(e) |
🔊
|
loro | fossero refluiti(e) |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale refluire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui refluire
Tempo semplice
refluire condizionale presente |
||
io | refluirei |
🔊
|
tu | refluiresti |
🔊
|
lui/lei/Lei | refluirebbe |
🔊
|
noi | refluiremmo |
🔊
|
voi | refluireste |
🔊
|
loro | refluerebbero |
🔊
|
Tempo composto
refluire condizionale passato |
||
io | sarei refluito(a) |
🔊
|
tu | saresti refluito(a) |
🔊
|
lui/lei/Lei | sarebbe refluito(a) |
🔊
|
noi | saremmo refluiti(e) |
🔊
|
voi | sareste refluiti(e) |
🔊
|
loro | sarebbero refluiti(e) |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo refluire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui refluire
refluire imperativo |
||
tu | reflui |
🔊
|
noi | refluiamo |
🔊
|
voi | refluite |
🔊
|
refluire congiuntivo esortativo |
||
Lei | refluisca |
🔊
|
Che lui/lei | refluisca |
🔊
|
Che loro | refluiscano |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!