🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    La frutta ha iniziato a putire. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    putire :
    pu||re : (accento grave)

    indicativo putire. Veiksmažodžio putire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente putire

    io putisco
    🔊
    tu putisci
    🔊
    lui/lei/Lei putisce
    🔊
    noi putiamo
    🔊
    voi putite
    🔊
    loro putiscono
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto putire

    io putivo
    🔊
    tu putivi
    🔊
    lui/lei/Lei putiva
    🔊
    noi putivamo
    🔊
    voi putivate
    🔊
    loro putivano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice putire

    io putirò
    🔊
    tu putirai
    🔊
    lui/lei/Lei putirà
    🔊
    noi putiremo
    🔊
    voi putirete
    🔊
    loro putiranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto putire

    io putii
    🔊
    tu putisti
    🔊
    lui/lei/Lei putì
    🔊
    noi putimmo
    🔊
    voi putiste
    🔊
    loro putirono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore putire

    io avrò putito
    🔊
    tu avrai putito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà putito
    🔊
    noi avremo putito
    🔊
    voi avrete putito
    🔊
    loro avranno putito
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo putire

    io ho putito
    🔊
    tu hai putito
    🔊
    lui/lei/Lei ha putito
    🔊
    noi abbiamo putito
    🔊
    voi avete putito
    🔊
    loro hanno putito
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo putire

    io avevo putito
    🔊
    tu avevi putito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva putito
    🔊
    noi avevamo putito
    🔊
    voi avevate putito
    🔊
    loro avevano putito
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto putire

    io ebbi putito
    🔊
    tu avesti putito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe putito
    🔊
    noi avemmo putito
    🔊
    voi aveste putito
    🔊
    loro ebbero putito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo putire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio putire


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente putire

    io putisca
    🔊
    tu putisca
    🔊
    lui/lei/Lei putisca
    🔊
    noi putiamo
    🔊
    voi putiate
    🔊
    loro putiscano
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto putire

    io putissi
    🔊
    tu putissi
    🔊
    lui/lei/Lei putisse
    🔊
    noi putissimo
    🔊
    voi putiste
    🔊
    loro putissero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato putire

    io abbia putito
    🔊
    tu abbia putito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia putito
    🔊
    noi abbiamo putito
    🔊
    voi abbiate putito
    🔊
    loro abbiano putito
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato putire

    io avessi putito
    🔊
    tu avessi putito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse putito
    🔊
    noi avessimo putito
    🔊
    voi aveste putito
    🔊
    loro avessero putito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale putire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui putire


    Tempo semplice

    Condizionale presente putire

    io putirei
    🔊
    tu putiresti
    🔊
    lui/lei/Lei putirebbe
    🔊
    noi putiremmo
    🔊
    voi putireste
    🔊
    loro puterebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato putire

    io avrei putito
    🔊
    tu avresti putito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe putito
    🔊
    noi avremmo putito
    🔊
    voi avreste putito
    🔊
    loro avrebbero putito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo putire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui putire


    Imperativo putire

    tu putisci
    🔊
    noi putiamo
    🔊
    voi putite
    🔊

    Congiuntivo putire

    Lei putisca
    🔊
    Che lui/lei putisca
    🔊
    Che loro putiscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!