🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha punito il suo allievo. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
    punire :
    pu||re : (accento grave)

    indicativo punire. Veiksmažodžio punire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    punire presente

    io punisco
    🔊
    tu punisci
    🔊
    lui/lei/Lei punisce
    🔊
    noi puniamo
    🔊
    voi punite
    🔊
    loro puniscono
    🔊
    Tempo semplice

    punire imperfetto

    io punivo
    🔊
    tu punivi
    🔊
    lui/lei/Lei puniva
    🔊
    noi punivamo
    🔊
    voi punivate
    🔊
    loro punivano
    🔊

    Tempo semplice

    punire futuro semplice

    io punirò
    🔊
    tu punirai
    🔊
    lui/lei/Lei punirà
    🔊
    noi puniremo
    🔊
    voi punirete
    🔊
    loro puniranno
    🔊
    Tempo semplice

    punire passato remoto

    io punii
    🔊
    tu punisti
    🔊
    lui/lei/Lei punì
    🔊
    noi punimmo
    🔊
    voi puniste
    🔊
    loro punirono
    🔊

    Tempo composto

    punire futuro anteriore

    io avrò punito
    🔊
    tu avrai punito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà punito
    🔊
    noi avremo punito
    🔊
    voi avrete punito
    🔊
    loro avranno punito
    🔊
    Tempo composto

    punire passato prossimo

    io ho punito
    🔊
    tu hai punito
    🔊
    lui/lei/Lei ha punito
    🔊
    noi abbiamo punito
    🔊
    voi avete punito
    🔊
    loro hanno punito
    🔊

    Tempo composto

    punire trapassato prossimo

    io avevo punito
    🔊
    tu avevi punito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva punito
    🔊
    noi avevamo punito
    🔊
    voi avevate punito
    🔊
    loro avevano punito
    🔊
    Tempo composto

    punire trapassato remoto

    io ebbi punito
    🔊
    tu avesti punito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe punito
    🔊
    noi avemmo punito
    🔊
    voi aveste punito
    🔊
    loro ebbero punito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo punire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio punire


    Tempo semplice

    punire congiuntivo presente

    io punisca
    🔊
    tu punisca
    🔊
    lui/lei/Lei punisca
    🔊
    noi puniamo
    🔊
    voi puniate
    🔊
    loro puniscano
    🔊
    Tempo semplice

    punire congiuntivo imperfetto

    io punissi
    🔊
    tu punissi
    🔊
    lui/lei/Lei punisse
    🔊
    noi punissimo
    🔊
    voi puniste
    🔊
    loro punissero
    🔊

    Tempo composto

    punire congiuntivo passato

    io abbia punito
    🔊
    tu abbia punito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia punito
    🔊
    noi abbiamo punito
    🔊
    voi abbiate punito
    🔊
    loro abbiano punito
    🔊
    Tempo composto

    punire congiuntivo trapassato

    io avessi punito
    🔊
    tu avessi punito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse punito
    🔊
    noi avessimo punito
    🔊
    voi aveste punito
    🔊
    loro avessero punito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale punire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui punire


    Tempo semplice

    punire condizionale presente

    io punirei
    🔊
    tu puniresti
    🔊
    lui/lei/Lei punirebbe
    🔊
    noi puniremmo
    🔊
    voi punireste
    🔊
    loro punerebbero
    🔊
    Tempo composto

    punire condizionale passato

    io avrei punito
    🔊
    tu avresti punito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe punito
    🔊
    noi avremmo punito
    🔊
    voi avreste punito
    🔊
    loro avrebbero punito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo punire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui punire


    punire imperativo

    tu puni
    🔊
    noi puniamo
    🔊
    voi punite
    🔊

    punire congiuntivo esortativo

    Lei punisca
    🔊
    Che lui/lei punisca
    🔊
    Che loro puniscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!