Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    La puntura ha fatto pungere il dito. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
    verbo irregolare
    pungere :
    pùn|ge|re : (accento grave)

    indicativo pungere. Veiksmažodžio pungere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente pungere

    io pungo
    🔊
    tu pungi
    🔊
    lui/lei/Lei punge
    🔊
    noi pungiamo
    🔊
    voi pungete
    🔊
    loro pungono
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto pungere

    io pungevo
    🔊
    tu pungevi
    🔊
    lui/lei/Lei pungeva
    🔊
    noi pungevamo
    🔊
    voi pungevate
    🔊
    loro pungevano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice pungere

    io pungerò
    🔊
    tu pungerai
    🔊
    lui/lei/Lei pungerà
    🔊
    noi pungeremo
    🔊
    voi pungerete
    🔊
    loro pungeranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto pungere

    io punsi
    🔊
    tu pungesti
    🔊
    lui/lei/Lei punse
    🔊
    noi pungemmo
    🔊
    voi pungeste
    🔊
    loro punsero
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore pungere

    io avrò punto
    🔊
    tu avrai punto
    🔊
    lui/lei/Lei avrà punto
    🔊
    noi avremo punto
    🔊
    voi avrete punto
    🔊
    loro avranno punto
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo pungere

    io ho punto
    🔊
    tu hai punto
    🔊
    lui/lei/Lei ha punto
    🔊
    noi abbiamo punto
    🔊
    voi avete punto
    🔊
    loro hanno punto
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo pungere

    io avevo punto
    🔊
    tu avevi punto
    🔊
    lui/lei/Lei aveva punto
    🔊
    noi avevamo punto
    🔊
    voi avevate punto
    🔊
    loro avevano punto
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto pungere

    io ebbi punto
    🔊
    tu avesti punto
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe punto
    🔊
    noi avemmo punto
    🔊
    voi aveste punto
    🔊
    loro ebbero punto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo pungere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio pungere


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente pungere

    io punga
    🔊
    tu punga
    🔊
    lui/lei/Lei punga
    🔊
    noi pungiamo
    🔊
    voi pungiate
    🔊
    loro pungano
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto pungere

    io pungessi
    🔊
    tu pungessi
    🔊
    lui/lei/Lei pungesse
    🔊
    noi pungessimo
    🔊
    voi pungeste
    🔊
    loro pungessero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato pungere

    io abbia punto
    🔊
    tu abbia punto
    🔊
    lui/lei/Lei abbia punto
    🔊
    noi abbiamo punto
    🔊
    voi abbiate punto
    🔊
    loro abbiano punto
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato pungere

    io avessi punto
    🔊
    tu avessi punto
    🔊
    lui/lei/Lei avesse punto
    🔊
    noi avessimo punto
    🔊
    voi aveste punto
    🔊
    loro avessero punto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale pungere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui pungere


    Tempo semplice

    Condizionale presente pungere

    io pungerei
    🔊
    tu pungeresti
    🔊
    lui/lei/Lei pungerebbe
    🔊
    noi pungeremmo
    🔊
    voi pungereste
    🔊
    loro pungerebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato pungere

    io avrei punto
    🔊
    tu avresti punto
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe punto
    🔊
    noi avremmo punto
    🔊
    voi avreste punto
    🔊
    loro avrebbero punto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo pungere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui pungere


    Imperativo pungere

    tu pungi
    🔊
    noi pungiamo
    🔊
    voi pungete
    🔊

    Congiuntivo pungere

    Lei punga
    🔊
    Che lui/lei punga
    🔊
    Che loro pungano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!