🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    È stato pugnalato alle spalle. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    pugnalare :
    pu|gna||re : (accento grave)

    indicativo pugnalare. Veiksmažodžio pugnalare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    pugnalare presente

    io pugnalo
    🔊
    tu pugnali
    🔊
    lui/lei/Lei pugnala
    🔊
    noi pugnaliamo
    🔊
    voi pugnalate
    🔊
    loro pugnalano
    🔊
    Tempo semplice

    pugnalare imperfetto

    io pugnalavo
    🔊
    tu pugnalavi
    🔊
    lui/lei/Lei pugnalava
    🔊
    noi pugnalavamo
    🔊
    voi pugnalavate
    🔊
    loro pugnalavano
    🔊

    Tempo semplice

    pugnalare futuro semplice

    io pugnalerò
    🔊
    tu pugnalerai
    🔊
    lui/lei/Lei pugnalerà
    🔊
    noi pugnaleremo
    🔊
    voi pugnalerete
    🔊
    loro pugnaleranno
    🔊
    Tempo semplice

    pugnalare passato remoto

    io pugnalai
    🔊
    tu pugnalasti
    🔊
    lui/lei/Lei pugnalò
    🔊
    noi pugnalammo
    🔊
    voi pugnalaste
    🔊
    loro pugnalarono
    🔊

    Tempo composto

    pugnalare futuro anteriore

    io avrò pugnalato
    🔊
    tu avrai pugnalato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà pugnalato
    🔊
    noi avremo pugnalato
    🔊
    voi avrete pugnalato
    🔊
    loro avranno pugnalato
    🔊
    Tempo composto

    pugnalare passato prossimo

    io ho pugnalato
    🔊
    tu hai pugnalato
    🔊
    lui/lei/Lei ha pugnalato
    🔊
    noi abbiamo pugnalato
    🔊
    voi avete pugnalato
    🔊
    loro hanno pugnalato
    🔊

    Tempo composto

    pugnalare trapassato prossimo

    io avevo pugnalato
    🔊
    tu avevi pugnalato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva pugnalato
    🔊
    noi avevamo pugnalato
    🔊
    voi avevate pugnalato
    🔊
    loro avevano pugnalato
    🔊
    Tempo composto

    pugnalare trapassato remoto

    io ebbi pugnalato
    🔊
    tu avesti pugnalato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe pugnalato
    🔊
    noi avemmo pugnalato
    🔊
    voi aveste pugnalato
    🔊
    loro ebbero pugnalato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo pugnalare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio pugnalare


    Tempo semplice

    pugnalare congiuntivo presente

    io pugnali
    🔊
    tu pugnali
    🔊
    lui/lei/Lei pugnali
    🔊
    noi pugnaliamo
    🔊
    voi pugnaliate
    🔊
    loro pugnalino
    🔊
    Tempo semplice

    pugnalare congiuntivo imperfetto

    io pugnalassi
    🔊
    tu pugnalassi
    🔊
    lui/lei/Lei pugnalasse
    🔊
    noi pugnalassimo
    🔊
    voi pugnalaste
    🔊
    loro pugnalassero
    🔊

    Tempo composto

    pugnalare congiuntivo passato

    io abbia pugnalato
    🔊
    tu abbia pugnalato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia pugnalato
    🔊
    noi abbiamo pugnalato
    🔊
    voi abbiate pugnalato
    🔊
    loro abbiano pugnalato
    🔊
    Tempo composto

    pugnalare congiuntivo trapassato

    io avessi pugnalato
    🔊
    tu avessi pugnalato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse pugnalato
    🔊
    noi avessimo pugnalato
    🔊
    voi aveste pugnalato
    🔊
    loro avessero pugnalato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale pugnalare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui pugnalare


    Tempo semplice

    pugnalare condizionale presente

    io pugnalerei
    🔊
    tu pugnaleresti
    🔊
    lui/lei/Lei pugnalerebbe
    🔊
    noi pugnaleremmo
    🔊
    voi pugnalereste
    🔊
    loro pugnalerebbero
    🔊
    Tempo composto

    pugnalare condizionale passato

    io avrei pugnalato
    🔊
    tu avresti pugnalato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe pugnalato
    🔊
    noi avremmo pugnalato
    🔊
    voi avreste pugnalato
    🔊
    loro avrebbero pugnalato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo pugnalare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui pugnalare


    pugnalare imperativo

    tu pugnala
    🔊
    noi pugnaliamo
    🔊
    voi pugnalate
    🔊

    pugnalare congiuntivo esortativo

    Lei pugnali
    🔊
    Che lui/lei pugnali
    🔊
    Che loro pugnalino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!