🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Il brano prolude a un momento drammatico. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    verbo irregolare
    proludere :
    pro||de|re : (accento grave)

    indicativo proludere. Veiksmažodžio proludere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    proludere presente

    io proludo
    🔊
    tu proludi
    🔊
    lui/lei/Lei prolude
    🔊
    noi proludiamo
    🔊
    voi proludete
    🔊
    loro proludono
    🔊
    Tempo semplice

    proludere imperfetto

    io proludevo
    🔊
    tu proludevi
    🔊
    lui/lei/Lei proludeva
    🔊
    noi proludevamo
    🔊
    voi proludevate
    🔊
    loro proludevano
    🔊

    Tempo semplice

    proludere futuro semplice

    io proluderò
    🔊
    tu proluderai
    🔊
    lui/lei/Lei proluderà
    🔊
    noi proluderemo
    🔊
    voi proluderete
    🔊
    loro proluderanno
    🔊
    Tempo semplice

    proludere passato remoto

    io prolusi
    🔊
    tu proludesti
    🔊
    lui/lei/Lei proluse
    🔊
    noi proludemmo
    🔊
    voi proludeste
    🔊
    loro prolusero
    🔊

    Tempo composto

    proludere futuro anteriore

    io avrò proluso
    🔊
    tu avrai proluso
    🔊
    lui/lei/Lei avrà proluso
    🔊
    noi avremo proluso
    🔊
    voi avrete proluso
    🔊
    loro avranno proluso
    🔊
    Tempo composto

    proludere passato prossimo

    io ho proluso
    🔊
    tu hai proluso
    🔊
    lui/lei/Lei ha proluso
    🔊
    noi abbiamo proluso
    🔊
    voi avete proluso
    🔊
    loro hanno proluso
    🔊

    Tempo composto

    proludere trapassato prossimo

    io avevo proluso
    🔊
    tu avevi proluso
    🔊
    lui/lei/Lei aveva proluso
    🔊
    noi avevamo proluso
    🔊
    voi avevate proluso
    🔊
    loro avevano proluso
    🔊
    Tempo composto

    proludere trapassato remoto

    io ebbi proluso
    🔊
    tu avesti proluso
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe proluso
    🔊
    noi avemmo proluso
    🔊
    voi aveste proluso
    🔊
    loro ebbero proluso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo proludere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio proludere


    Tempo semplice

    proludere congiuntivo presente

    io proluda
    🔊
    tu proluda
    🔊
    lui/lei/Lei proluda
    🔊
    noi proludiamo
    🔊
    voi proludiate
    🔊
    loro proludano
    🔊
    Tempo semplice

    proludere congiuntivo imperfetto

    io proludessi
    🔊
    tu proludessi
    🔊
    lui/lei/Lei proludesse
    🔊
    noi proludessimo
    🔊
    voi proludeste
    🔊
    loro proludessero
    🔊

    Tempo composto

    proludere congiuntivo passato

    io abbia proluso
    🔊
    tu abbia proluso
    🔊
    lui/lei/Lei abbia proluso
    🔊
    noi abbiamo proluso
    🔊
    voi abbiate proluso
    🔊
    loro abbiano proluso
    🔊
    Tempo composto

    proludere congiuntivo trapassato

    io avessi proluso
    🔊
    tu avessi proluso
    🔊
    lui/lei/Lei avesse proluso
    🔊
    noi avessimo proluso
    🔊
    voi aveste proluso
    🔊
    loro avessero proluso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale proludere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui proludere


    Tempo semplice

    proludere condizionale presente

    io proluderei
    🔊
    tu proluderesti
    🔊
    lui/lei/Lei proluderebbe
    🔊
    noi proluderemmo
    🔊
    voi proludereste
    🔊
    loro proluderebbero
    🔊
    Tempo composto

    proludere condizionale passato

    io avrei proluso
    🔊
    tu avresti proluso
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe proluso
    🔊
    noi avremmo proluso
    🔊
    voi avreste proluso
    🔊
    loro avrebbero proluso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo proludere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui proludere


    proludere imperativo

    tu proludi
    🔊
    noi proludiamo
    🔊
    voi proludete
    🔊

    proludere congiuntivo esortativo

    Lei proluda
    🔊
    Che lui/lei proluda
    🔊
    Che loro proludano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!