🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    priccare :
    :

    indicativo priccare. Veiksmažodžio priccare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente priccare

    io pricco
    🔊
    tu pricchi
    🔊
    lui/lei/Lei pricca
    🔊
    noi pricchiamo
    🔊
    voi priccate
    🔊
    loro priccano
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto priccare

    io priccavo
    🔊
    tu priccavi
    🔊
    lui/lei/Lei priccava
    🔊
    noi priccavamo
    🔊
    voi priccavate
    🔊
    loro priccavano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice priccare

    io priccherò
    🔊
    tu priccherai
    🔊
    lui/lei/Lei priccherà
    🔊
    noi priccheremo
    🔊
    voi priccherete
    🔊
    loro priccheranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto priccare

    io priccai
    🔊
    tu priccasti
    🔊
    lui/lei/Lei priccò
    🔊
    noi priccammo
    🔊
    voi priccaste
    🔊
    loro priccarono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore priccare

    io avrò priccato
    🔊
    tu avrai priccato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà priccato
    🔊
    noi avremo priccato
    🔊
    voi avrete priccato
    🔊
    loro avranno priccato
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo priccare

    io ho priccato
    🔊
    tu hai priccato
    🔊
    lui/lei/Lei ha priccato
    🔊
    noi abbiamo priccato
    🔊
    voi avete priccato
    🔊
    loro hanno priccato
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo priccare

    io avevo priccato
    🔊
    tu avevi priccato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva priccato
    🔊
    noi avevamo priccato
    🔊
    voi avevate priccato
    🔊
    loro avevano priccato
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto priccare

    io ebbi priccato
    🔊
    tu avesti priccato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe priccato
    🔊
    noi avemmo priccato
    🔊
    voi aveste priccato
    🔊
    loro ebbero priccato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo priccare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio priccare


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente priccare

    io pricchi
    🔊
    tu pricchi
    🔊
    lui/lei/Lei pricchi
    🔊
    noi pricchiamo
    🔊
    voi pricchiate
    🔊
    loro pricchino
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto priccare

    io priccassi
    🔊
    tu priccassi
    🔊
    lui/lei/Lei priccasse
    🔊
    noi priccassimo
    🔊
    voi priccaste
    🔊
    loro priccassero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato priccare

    io abbia priccato
    🔊
    tu abbia priccato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia priccato
    🔊
    noi abbiamo priccato
    🔊
    voi abbiate priccato
    🔊
    loro abbiano priccato
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato priccare

    io avessi priccato
    🔊
    tu avessi priccato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse priccato
    🔊
    noi avessimo priccato
    🔊
    voi aveste priccato
    🔊
    loro avessero priccato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale priccare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui priccare


    Tempo semplice

    Condizionale presente priccare

    io priccherei
    🔊
    tu priccheresti
    🔊
    lui/lei/Lei priccherebbe
    🔊
    noi priccheremmo
    🔊
    voi pricchereste
    🔊
    loro priccherebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato priccare

    io avrei priccato
    🔊
    tu avresti priccato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe priccato
    🔊
    noi avremmo priccato
    🔊
    voi avreste priccato
    🔊
    loro avrebbero priccato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo priccare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui priccare


    Imperativo priccare

    tu pricca
    🔊
    noi pricchiamo
    🔊
    voi priccate
    🔊

    Congiuntivo priccare

    Lei pricchi
    🔊
    Che lui/lei pricchi
    🔊
    Che loro pricchino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!