🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha preteso il rispetto. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    verbo irregolare
    pretendere :
    pre|tèn|de|re : (accento grave)

    indicativo pretendere. Veiksmažodžio pretendere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    pretendere presente

    io pretendo
    🔊
    tu pretendi
    🔊
    lui/lei/Lei pretende
    🔊
    noi pretendiamo
    🔊
    voi pretendete
    🔊
    loro pretendono
    🔊
    Tempo semplice

    pretendere imperfetto

    io pretendevo
    🔊
    tu pretendevi
    🔊
    lui/lei/Lei pretendeva
    🔊
    noi pretendevamo
    🔊
    voi pretendevate
    🔊
    loro pretendevano
    🔊

    Tempo semplice

    pretendere futuro semplice

    io pretenderò
    🔊
    tu pretenderai
    🔊
    lui/lei/Lei pretenderà
    🔊
    noi pretenderemo
    🔊
    voi pretenderete
    🔊
    loro pretenderanno
    🔊
    Tempo semplice

    pretendere passato remoto

    io pretesi
    🔊
    tu pretendesti
    🔊
    lui/lei/Lei pretese
    🔊
    noi pretendemmo
    🔊
    voi pretendeste
    🔊
    loro pretesero
    🔊

    Tempo composto

    pretendere futuro anteriore

    io avrò preteso
    🔊
    tu avrai preteso
    🔊
    lui/lei/Lei avrà preteso
    🔊
    noi avremo preteso
    🔊
    voi avrete preteso
    🔊
    loro avranno preteso
    🔊
    Tempo composto

    pretendere passato prossimo

    io ho preteso
    🔊
    tu hai preteso
    🔊
    lui/lei/Lei ha preteso
    🔊
    noi abbiamo preteso
    🔊
    voi avete preteso
    🔊
    loro hanno preteso
    🔊

    Tempo composto

    pretendere trapassato prossimo

    io avevo preteso
    🔊
    tu avevi preteso
    🔊
    lui/lei/Lei aveva preteso
    🔊
    noi avevamo preteso
    🔊
    voi avevate preteso
    🔊
    loro avevano preteso
    🔊
    Tempo composto

    pretendere trapassato remoto

    io ebbi preteso
    🔊
    tu avesti preteso
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe preteso
    🔊
    noi avemmo preteso
    🔊
    voi aveste preteso
    🔊
    loro ebbero preteso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo pretendere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio pretendere


    Tempo semplice

    pretendere congiuntivo presente

    io pretenda
    🔊
    tu pretenda
    🔊
    lui/lei/Lei pretenda
    🔊
    noi pretendiamo
    🔊
    voi pretendiate
    🔊
    loro pretendano
    🔊
    Tempo semplice

    pretendere congiuntivo imperfetto

    io pretendessi
    🔊
    tu pretendessi
    🔊
    lui/lei/Lei pretendesse
    🔊
    noi pretendessimo
    🔊
    voi pretendeste
    🔊
    loro pretendessero
    🔊

    Tempo composto

    pretendere congiuntivo passato

    io abbia preteso
    🔊
    tu abbia preteso
    🔊
    lui/lei/Lei abbia preteso
    🔊
    noi abbiamo preteso
    🔊
    voi abbiate preteso
    🔊
    loro abbiano preteso
    🔊
    Tempo composto

    pretendere congiuntivo trapassato

    io avessi preteso
    🔊
    tu avessi preteso
    🔊
    lui/lei/Lei avesse preteso
    🔊
    noi avessimo preteso
    🔊
    voi aveste preteso
    🔊
    loro avessero preteso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale pretendere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui pretendere


    Tempo semplice

    pretendere condizionale presente

    io pretenderei
    🔊
    tu pretenderesti
    🔊
    lui/lei/Lei pretenderebbe
    🔊
    noi pretenderemmo
    🔊
    voi pretendereste
    🔊
    loro pretenderebbero
    🔊
    Tempo composto

    pretendere condizionale passato

    io avrei preteso
    🔊
    tu avresti preteso
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe preteso
    🔊
    noi avremmo preteso
    🔊
    voi avreste preteso
    🔊
    loro avrebbero preteso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo pretendere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui pretendere


    pretendere imperativo

    tu pretendi
    🔊
    noi pretendiamo
    🔊
    voi pretendete
    🔊

    pretendere congiuntivo esortativo

    Lei pretenda
    🔊
    Che lui/lei pretenda
    🔊
    Che loro pretendano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!