Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha preteso il rispetto. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    verbo irregolare
    pretendere :
    pre|tèn|de|re : (accento grave)

    indicativo pretendere. Veiksmažodžio pretendere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente pretendere

    io pretendo
    🔊
    tu pretendi
    🔊
    lui/lei/Lei pretende
    🔊
    noi pretendiamo
    🔊
    voi pretendete
    🔊
    loro pretendono
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto pretendere

    io pretendevo
    🔊
    tu pretendevi
    🔊
    lui/lei/Lei pretendeva
    🔊
    noi pretendevamo
    🔊
    voi pretendevate
    🔊
    loro pretendevano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice pretendere

    io pretenderò
    🔊
    tu pretenderai
    🔊
    lui/lei/Lei pretenderà
    🔊
    noi pretenderemo
    🔊
    voi pretenderete
    🔊
    loro pretenderanno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto pretendere

    io pretesi
    🔊
    tu pretendesti
    🔊
    lui/lei/Lei pretese
    🔊
    noi pretendemmo
    🔊
    voi pretendeste
    🔊
    loro pretesero
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore pretendere

    io avrò preteso
    🔊
    tu avrai preteso
    🔊
    lui/lei/Lei avrà preteso
    🔊
    noi avremo preteso
    🔊
    voi avrete preteso
    🔊
    loro avranno preteso
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo pretendere

    io ho preteso
    🔊
    tu hai preteso
    🔊
    lui/lei/Lei ha preteso
    🔊
    noi abbiamo preteso
    🔊
    voi avete preteso
    🔊
    loro hanno preteso
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo pretendere

    io avevo preteso
    🔊
    tu avevi preteso
    🔊
    lui/lei/Lei aveva preteso
    🔊
    noi avevamo preteso
    🔊
    voi avevate preteso
    🔊
    loro avevano preteso
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto pretendere

    io ebbi preteso
    🔊
    tu avesti preteso
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe preteso
    🔊
    noi avemmo preteso
    🔊
    voi aveste preteso
    🔊
    loro ebbero preteso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo pretendere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio pretendere


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente pretendere

    io pretenda
    🔊
    tu pretenda
    🔊
    lui/lei/Lei pretenda
    🔊
    noi pretendiamo
    🔊
    voi pretendiate
    🔊
    loro pretendano
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto pretendere

    io pretendessi
    🔊
    tu pretendessi
    🔊
    lui/lei/Lei pretendesse
    🔊
    noi pretendessimo
    🔊
    voi pretendeste
    🔊
    loro pretendessero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato pretendere

    io abbia preteso
    🔊
    tu abbia preteso
    🔊
    lui/lei/Lei abbia preteso
    🔊
    noi abbiamo preteso
    🔊
    voi abbiate preteso
    🔊
    loro abbiano preteso
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato pretendere

    io avessi preteso
    🔊
    tu avessi preteso
    🔊
    lui/lei/Lei avesse preteso
    🔊
    noi avessimo preteso
    🔊
    voi aveste preteso
    🔊
    loro avessero preteso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale pretendere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui pretendere


    Tempo semplice

    Condizionale presente pretendere

    io pretenderei
    🔊
    tu pretenderesti
    🔊
    lui/lei/Lei pretenderebbe
    🔊
    noi pretenderemmo
    🔊
    voi pretendereste
    🔊
    loro pretenderebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato pretendere

    io avrei preteso
    🔊
    tu avresti preteso
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe preteso
    🔊
    noi avremmo preteso
    🔊
    voi avreste preteso
    🔊
    loro avrebbero preteso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo pretendere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui pretendere


    Imperativo pretendere

    tu pretendi
    🔊
    noi pretendiamo
    🔊
    voi pretendete
    🔊

    Congiuntivo pretendere

    Lei pretenda
    🔊
    Che lui/lei pretenda
    🔊
    Che loro pretendano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!