🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha presumuto di conoscere la verità. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    verbo irregolare
    presumere :
    pre||me|re : (accento grave)

    indicativo presumere. Veiksmažodžio presumere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    presumere presente

    io presumo
    🔊
    tu presumi
    🔊
    lui/lei/Lei presume
    🔊
    noi presumiamo
    🔊
    voi presumete
    🔊
    loro presumono
    🔊
    Tempo semplice

    presumere imperfetto

    io presumevo
    🔊
    tu presumevi
    🔊
    lui/lei/Lei presumeva
    🔊
    noi presumevamo
    🔊
    voi presumevate
    🔊
    loro presumevano
    🔊

    Tempo semplice

    presumere futuro semplice

    io presumerò
    🔊
    tu presumerai
    🔊
    lui/lei/Lei presumerà
    🔊
    noi presumeremo
    🔊
    voi presumerete
    🔊
    loro presumeranno
    🔊
    Tempo semplice

    presumere passato remoto

    io presunsi
    🔊
    tu presumesti
    🔊
    lui/lei/Lei presunse
    🔊
    noi presumemmo
    🔊
    voi presumeste
    🔊
    loro presunsero
    🔊

    Tempo composto

    presumere futuro anteriore

    io avrò presunto
    🔊
    tu avrai presunto
    🔊
    lui/lei/Lei avrà presunto
    🔊
    noi avremo presunto
    🔊
    voi avrete presunto
    🔊
    loro avranno presunto
    🔊
    Tempo composto

    presumere passato prossimo

    io ho presunto
    🔊
    tu hai presunto
    🔊
    lui/lei/Lei ha presunto
    🔊
    noi abbiamo presunto
    🔊
    voi avete presunto
    🔊
    loro hanno presunto
    🔊

    Tempo composto

    presumere trapassato prossimo

    io avevo presunto
    🔊
    tu avevi presunto
    🔊
    lui/lei/Lei aveva presunto
    🔊
    noi avevamo presunto
    🔊
    voi avevate presunto
    🔊
    loro avevano presunto
    🔊
    Tempo composto

    presumere trapassato remoto

    io ebbi presunto
    🔊
    tu avesti presunto
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe presunto
    🔊
    noi avemmo presunto
    🔊
    voi aveste presunto
    🔊
    loro ebbero presunto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo presumere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio presumere


    Tempo semplice

    presumere congiuntivo presente

    io presuma
    🔊
    tu presuma
    🔊
    lui/lei/Lei presuma
    🔊
    noi presumiamo
    🔊
    voi presumiate
    🔊
    loro presumano
    🔊
    Tempo semplice

    presumere congiuntivo imperfetto

    io presumessi
    🔊
    tu presumessi
    🔊
    lui/lei/Lei presumesse
    🔊
    noi presumessimo
    🔊
    voi presumeste
    🔊
    loro presumessero
    🔊

    Tempo composto

    presumere congiuntivo passato

    io abbia presunto
    🔊
    tu abbia presunto
    🔊
    lui/lei/Lei abbia presunto
    🔊
    noi abbiamo presunto
    🔊
    voi abbiate presunto
    🔊
    loro abbiano presunto
    🔊
    Tempo composto

    presumere congiuntivo trapassato

    io avessi presunto
    🔊
    tu avessi presunto
    🔊
    lui/lei/Lei avesse presunto
    🔊
    noi avessimo presunto
    🔊
    voi aveste presunto
    🔊
    loro avessero presunto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale presumere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui presumere


    Tempo semplice

    presumere condizionale presente

    io presumerei
    🔊
    tu presumeresti
    🔊
    lui/lei/Lei presumerebbe
    🔊
    noi presumeremmo
    🔊
    voi presumereste
    🔊
    loro presumerebbero
    🔊
    Tempo composto

    presumere condizionale passato

    io avrei presunto
    🔊
    tu avresti presunto
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe presunto
    🔊
    noi avremmo presunto
    🔊
    voi avreste presunto
    🔊
    loro avrebbero presunto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo presumere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui presumere


    presumere imperativo

    tu presumi
    🔊
    noi presumiamo
    🔊
    voi presumete
    🔊

    presumere congiuntivo esortativo

    Lei presuma
    🔊
    Che lui/lei presuma
    🔊
    Che loro presumano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!