🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno preluso a una nuova era. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    verbo irregolare
    preludere :
    pre||de|re : (accento grave)

    indicativo preludere. Veiksmažodžio preludere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    preludere presente

    io preludo
    🔊
    tu preludi
    🔊
    lui/lei/Lei prelude
    🔊
    noi preludiamo
    🔊
    voi preludete
    🔊
    loro preludono
    🔊
    Tempo semplice

    preludere imperfetto

    io preludevo
    🔊
    tu preludevi
    🔊
    lui/lei/Lei preludeva
    🔊
    noi preludevamo
    🔊
    voi preludevate
    🔊
    loro preludevano
    🔊

    Tempo semplice

    preludere futuro semplice

    io preluderò
    🔊
    tu preluderai
    🔊
    lui/lei/Lei preluderà
    🔊
    noi preluderemo
    🔊
    voi preluderete
    🔊
    loro preluderanno
    🔊
    Tempo semplice

    preludere passato remoto

    io prelusi
    🔊
    tu preludesti
    🔊
    lui/lei/Lei preluse
    🔊
    noi preludemmo
    🔊
    voi preludeste
    🔊
    loro prelusero
    🔊

    Tempo composto

    preludere futuro anteriore

    io avrò preluso
    🔊
    tu avrai preluso
    🔊
    lui/lei/Lei avrà preluso
    🔊
    noi avremo preluso
    🔊
    voi avrete preluso
    🔊
    loro avranno preluso
    🔊
    Tempo composto

    preludere passato prossimo

    io ho preluso
    🔊
    tu hai preluso
    🔊
    lui/lei/Lei ha preluso
    🔊
    noi abbiamo preluso
    🔊
    voi avete preluso
    🔊
    loro hanno preluso
    🔊

    Tempo composto

    preludere trapassato prossimo

    io avevo preluso
    🔊
    tu avevi preluso
    🔊
    lui/lei/Lei aveva preluso
    🔊
    noi avevamo preluso
    🔊
    voi avevate preluso
    🔊
    loro avevano preluso
    🔊
    Tempo composto

    preludere trapassato remoto

    io ebbi preluso
    🔊
    tu avesti preluso
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe preluso
    🔊
    noi avemmo preluso
    🔊
    voi aveste preluso
    🔊
    loro ebbero preluso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo preludere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio preludere


    Tempo semplice

    preludere congiuntivo presente

    io preluda
    🔊
    tu preluda
    🔊
    lui/lei/Lei preluda
    🔊
    noi preludiamo
    🔊
    voi preludiate
    🔊
    loro preludano
    🔊
    Tempo semplice

    preludere congiuntivo imperfetto

    io preludessi
    🔊
    tu preludessi
    🔊
    lui/lei/Lei preludesse
    🔊
    noi preludessimo
    🔊
    voi preludeste
    🔊
    loro preludessero
    🔊

    Tempo composto

    preludere congiuntivo passato

    io abbia preluso
    🔊
    tu abbia preluso
    🔊
    lui/lei/Lei abbia preluso
    🔊
    noi abbiamo preluso
    🔊
    voi abbiate preluso
    🔊
    loro abbiano preluso
    🔊
    Tempo composto

    preludere congiuntivo trapassato

    io avessi preluso
    🔊
    tu avessi preluso
    🔊
    lui/lei/Lei avesse preluso
    🔊
    noi avessimo preluso
    🔊
    voi aveste preluso
    🔊
    loro avessero preluso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale preludere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui preludere


    Tempo semplice

    preludere condizionale presente

    io preluderei
    🔊
    tu preluderesti
    🔊
    lui/lei/Lei preluderebbe
    🔊
    noi preluderemmo
    🔊
    voi preludereste
    🔊
    loro preluderebbero
    🔊
    Tempo composto

    preludere condizionale passato

    io avrei preluso
    🔊
    tu avresti preluso
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe preluso
    🔊
    noi avremmo preluso
    🔊
    voi avreste preluso
    🔊
    loro avrebbero preluso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo preludere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui preludere


    preludere imperativo

    tu preludi
    🔊
    noi preludiamo
    🔊
    voi preludete
    🔊

    preludere congiuntivo esortativo

    Lei preluda
    🔊
    Che lui/lei preluda
    🔊
    Che loro preludano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!