Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno postulato nuove teorie sulla materia. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
    postulare :
    po|stu|là|re : (accento grave)

    indicativo postulare. Veiksmažodžio postulare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente postulare

    io postulo
    🔊
    tu postuli
    🔊
    lui/lei/Lei postula
    🔊
    noi postuliamo
    🔊
    voi postulate
    🔊
    loro postulano
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto postulare

    io postulavo
    🔊
    tu postulavi
    🔊
    lui/lei/Lei postulava
    🔊
    noi postulavamo
    🔊
    voi postulavate
    🔊
    loro postulavano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice postulare

    io postulerò
    🔊
    tu postulerai
    🔊
    lui/lei/Lei postulerà
    🔊
    noi postuleremo
    🔊
    voi postulerete
    🔊
    loro postuleranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto postulare

    io postulai
    🔊
    tu postulasti
    🔊
    lui/lei/Lei postulò
    🔊
    noi postulammo
    🔊
    voi postulaste
    🔊
    loro postularono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore postulare

    io avrò postulato
    🔊
    tu avrai postulato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà postulato
    🔊
    noi avremo postulato
    🔊
    voi avrete postulato
    🔊
    loro avranno postulato
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo postulare

    io ho postulato
    🔊
    tu hai postulato
    🔊
    lui/lei/Lei ha postulato
    🔊
    noi abbiamo postulato
    🔊
    voi avete postulato
    🔊
    loro hanno postulato
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo postulare

    io avevo postulato
    🔊
    tu avevi postulato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva postulato
    🔊
    noi avevamo postulato
    🔊
    voi avevate postulato
    🔊
    loro avevano postulato
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto postulare

    io ebbi postulato
    🔊
    tu avesti postulato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe postulato
    🔊
    noi avemmo postulato
    🔊
    voi aveste postulato
    🔊
    loro ebbero postulato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo postulare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio postulare


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente postulare

    io postuli
    🔊
    tu postuli
    🔊
    lui/lei/Lei postuli
    🔊
    noi postuliamo
    🔊
    voi postuliate
    🔊
    loro postulino
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto postulare

    io postulassi
    🔊
    tu postulassi
    🔊
    lui/lei/Lei postulasse
    🔊
    noi postulassimo
    🔊
    voi postulaste
    🔊
    loro postulassero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato postulare

    io abbia postulato
    🔊
    tu abbia postulato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia postulato
    🔊
    noi abbiamo postulato
    🔊
    voi abbiate postulato
    🔊
    loro abbiano postulato
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato postulare

    io avessi postulato
    🔊
    tu avessi postulato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse postulato
    🔊
    noi avessimo postulato
    🔊
    voi aveste postulato
    🔊
    loro avessero postulato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale postulare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui postulare


    Tempo semplice

    Condizionale presente postulare

    io postulerei
    🔊
    tu postuleresti
    🔊
    lui/lei/Lei postulerebbe
    🔊
    noi postuleremmo
    🔊
    voi postulereste
    🔊
    loro postulerebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato postulare

    io avrei postulato
    🔊
    tu avresti postulato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe postulato
    🔊
    noi avremmo postulato
    🔊
    voi avreste postulato
    🔊
    loro avrebbero postulato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo postulare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui postulare


    Imperativo postulare

    tu postula
    🔊
    noi postuliamo
    🔊
    voi postulate
    🔊

    Congiuntivo postulare

    Lei postuli
    🔊
    Che lui/lei postuli
    🔊
    Che loro postulino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!