🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno postulato nuove teorie sulla materia. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
    postulare :
    po|stu||re : (accento grave)

    indicativo postulare. Veiksmažodžio postulare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    postulare presente

    io postulo
    🔊
    tu postuli
    🔊
    lui/lei/Lei postula
    🔊
    noi postuliamo
    🔊
    voi postulate
    🔊
    loro postulano
    🔊
    Tempo semplice

    postulare imperfetto

    io postulavo
    🔊
    tu postulavi
    🔊
    lui/lei/Lei postulava
    🔊
    noi postulavamo
    🔊
    voi postulavate
    🔊
    loro postulavano
    🔊

    Tempo semplice

    postulare futuro semplice

    io postulerò
    🔊
    tu postulerai
    🔊
    lui/lei/Lei postulerà
    🔊
    noi postuleremo
    🔊
    voi postulerete
    🔊
    loro postuleranno
    🔊
    Tempo semplice

    postulare passato remoto

    io postulai
    🔊
    tu postulasti
    🔊
    lui/lei/Lei postulò
    🔊
    noi postulammo
    🔊
    voi postulaste
    🔊
    loro postularono
    🔊

    Tempo composto

    postulare futuro anteriore

    io avrò postulato
    🔊
    tu avrai postulato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà postulato
    🔊
    noi avremo postulato
    🔊
    voi avrete postulato
    🔊
    loro avranno postulato
    🔊
    Tempo composto

    postulare passato prossimo

    io ho postulato
    🔊
    tu hai postulato
    🔊
    lui/lei/Lei ha postulato
    🔊
    noi abbiamo postulato
    🔊
    voi avete postulato
    🔊
    loro hanno postulato
    🔊

    Tempo composto

    postulare trapassato prossimo

    io avevo postulato
    🔊
    tu avevi postulato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva postulato
    🔊
    noi avevamo postulato
    🔊
    voi avevate postulato
    🔊
    loro avevano postulato
    🔊
    Tempo composto

    postulare trapassato remoto

    io ebbi postulato
    🔊
    tu avesti postulato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe postulato
    🔊
    noi avemmo postulato
    🔊
    voi aveste postulato
    🔊
    loro ebbero postulato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo postulare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio postulare


    Tempo semplice

    postulare congiuntivo presente

    io postuli
    🔊
    tu postuli
    🔊
    lui/lei/Lei postuli
    🔊
    noi postuliamo
    🔊
    voi postuliate
    🔊
    loro postulino
    🔊
    Tempo semplice

    postulare congiuntivo imperfetto

    io postulassi
    🔊
    tu postulassi
    🔊
    lui/lei/Lei postulasse
    🔊
    noi postulassimo
    🔊
    voi postulaste
    🔊
    loro postulassero
    🔊

    Tempo composto

    postulare congiuntivo passato

    io abbia postulato
    🔊
    tu abbia postulato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia postulato
    🔊
    noi abbiamo postulato
    🔊
    voi abbiate postulato
    🔊
    loro abbiano postulato
    🔊
    Tempo composto

    postulare congiuntivo trapassato

    io avessi postulato
    🔊
    tu avessi postulato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse postulato
    🔊
    noi avessimo postulato
    🔊
    voi aveste postulato
    🔊
    loro avessero postulato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale postulare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui postulare


    Tempo semplice

    postulare condizionale presente

    io postulerei
    🔊
    tu postuleresti
    🔊
    lui/lei/Lei postulerebbe
    🔊
    noi postuleremmo
    🔊
    voi postulereste
    🔊
    loro postulerebbero
    🔊
    Tempo composto

    postulare condizionale passato

    io avrei postulato
    🔊
    tu avresti postulato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe postulato
    🔊
    noi avremmo postulato
    🔊
    voi avreste postulato
    🔊
    loro avrebbero postulato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo postulare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui postulare


    postulare imperativo

    tu postula
    🔊
    noi postuliamo
    🔊
    voi postulate
    🔊

    postulare congiuntivo esortativo

    Lei postuli
    🔊
    Che lui/lei postuli
    🔊
    Che loro postulino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!