🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno posposto l’incontro. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    verbo irregolare
    posporre :
    po|spór|re : (accento acuto)

    indicativo posporre. Veiksmažodžio posporre tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    posporre presente

    io pospongo
    🔊
    tu posponi
    🔊
    lui/lei/Lei pospone
    🔊
    noi posponiamo
    🔊
    voi posponete
    🔊
    loro pospongono
    🔊
    Tempo semplice

    posporre imperfetto

    io posponevo
    🔊
    tu posponevi
    🔊
    lui/lei/Lei posponeva
    🔊
    noi posponevamo
    🔊
    voi posponevate
    🔊
    loro posponevano
    🔊

    Tempo semplice

    posporre futuro semplice

    io posporrò
    🔊
    tu posporrai
    🔊
    lui/lei/Lei posporrà
    🔊
    noi posporremo
    🔊
    voi posporrete
    🔊
    loro posporranno
    🔊
    Tempo semplice

    posporre passato remoto

    io posposi
    🔊
    tu posponesti
    🔊
    lui/lei/Lei pospose
    🔊
    noi posponemmo
    🔊
    voi posponeste
    🔊
    loro posposero
    🔊

    Tempo composto

    posporre futuro anteriore

    io avrò posposto
    🔊
    tu avrai posposto
    🔊
    lui/lei/Lei avrà posposto
    🔊
    noi avremo posposto
    🔊
    voi avrete posposto
    🔊
    loro avranno posposto
    🔊
    Tempo composto

    posporre passato prossimo

    io ho posposto
    🔊
    tu hai posposto
    🔊
    lui/lei/Lei ha posposto
    🔊
    noi abbiamo posposto
    🔊
    voi avete posposto
    🔊
    loro hanno posposto
    🔊

    Tempo composto

    posporre trapassato prossimo

    io avevo posposto
    🔊
    tu avevi posposto
    🔊
    lui/lei/Lei aveva posposto
    🔊
    noi avevamo posposto
    🔊
    voi avevate posposto
    🔊
    loro avevano posposto
    🔊
    Tempo composto

    posporre trapassato remoto

    io ebbi posposto
    🔊
    tu avesti posposto
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe posposto
    🔊
    noi avemmo posposto
    🔊
    voi aveste posposto
    🔊
    loro ebbero posposto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo posporre. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio posporre


    Tempo semplice

    posporre congiuntivo presente

    io posponga
    🔊
    tu posponga
    🔊
    lui/lei/Lei posponga
    🔊
    noi posponiamo
    🔊
    voi posponiate
    🔊
    loro pospongano
    🔊
    Tempo semplice

    posporre congiuntivo imperfetto

    io posponessi
    🔊
    tu posponessi
    🔊
    lui/lei/Lei posponesse
    🔊
    noi posponessimo
    🔊
    voi posponeste
    🔊
    loro posponessero
    🔊

    Tempo composto

    posporre congiuntivo passato

    io abbia posposto
    🔊
    tu abbia posposto
    🔊
    lui/lei/Lei abbia posposto
    🔊
    noi abbiamo posposto
    🔊
    voi abbiate posposto
    🔊
    loro abbiano posposto
    🔊
    Tempo composto

    posporre congiuntivo trapassato

    io avessi posposto
    🔊
    tu avessi posposto
    🔊
    lui/lei/Lei avesse posposto
    🔊
    noi avessimo posposto
    🔊
    voi aveste posposto
    🔊
    loro avessero posposto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale posporre. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui posporre


    Tempo semplice

    posporre condizionale presente

    io posporrei
    🔊
    tu posporresti
    🔊
    lui/lei/Lei posporrebbe
    🔊
    noi posporremmo
    🔊
    voi posporreste
    🔊
    loro posporrebbero
    🔊
    Tempo composto

    posporre condizionale passato

    io avrei posposto
    🔊
    tu avresti posposto
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe posposto
    🔊
    noi avremmo posposto
    🔊
    voi avreste posposto
    🔊
    loro avrebbero posposto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo posporre. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui posporre


    posporre imperativo

    tu posponi
    🔊
    noi posponiamo
    🔊
    voi posponete
    🔊

    posporre congiuntivo esortativo

    Lei posponga
    🔊
    Che lui/lei posponga
    🔊
    Che loro pospongano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!