🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha pulito e polito la superficie del tavolo. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    polire :
    po||re : (accento grave)

    indicativo polire. Veiksmažodžio polire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    polire presente

    io polisco
    🔊
    tu polisci
    🔊
    lui/lei/Lei polisce
    🔊
    noi poliamo
    🔊
    voi polite
    🔊
    loro poliscono
    🔊
    Tempo semplice

    polire imperfetto

    io polivo
    🔊
    tu polivi
    🔊
    lui/lei/Lei poliva
    🔊
    noi polivamo
    🔊
    voi polivate
    🔊
    loro polivano
    🔊

    Tempo semplice

    polire futuro semplice

    io polirò
    🔊
    tu polirai
    🔊
    lui/lei/Lei polirà
    🔊
    noi poliremo
    🔊
    voi polirete
    🔊
    loro poliranno
    🔊
    Tempo semplice

    polire passato remoto

    io polii
    🔊
    tu polisti
    🔊
    lui/lei/Lei polì
    🔊
    noi polimmo
    🔊
    voi poliste
    🔊
    loro polirono
    🔊

    Tempo composto

    polire futuro anteriore

    io avrò polito
    🔊
    tu avrai polito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà polito
    🔊
    noi avremo polito
    🔊
    voi avrete polito
    🔊
    loro avranno polito
    🔊
    Tempo composto

    polire passato prossimo

    io ho polito
    🔊
    tu hai polito
    🔊
    lui/lei/Lei ha polito
    🔊
    noi abbiamo polito
    🔊
    voi avete polito
    🔊
    loro hanno polito
    🔊

    Tempo composto

    polire trapassato prossimo

    io avevo polito
    🔊
    tu avevi polito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva polito
    🔊
    noi avevamo polito
    🔊
    voi avevate polito
    🔊
    loro avevano polito
    🔊
    Tempo composto

    polire trapassato remoto

    io ebbi polito
    🔊
    tu avesti polito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe polito
    🔊
    noi avemmo polito
    🔊
    voi aveste polito
    🔊
    loro ebbero polito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo polire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio polire


    Tempo semplice

    polire congiuntivo presente

    io polisca
    🔊
    tu polisca
    🔊
    lui/lei/Lei polisca
    🔊
    noi poliamo
    🔊
    voi poliate
    🔊
    loro poliscano
    🔊
    Tempo semplice

    polire congiuntivo imperfetto

    io polissi
    🔊
    tu polissi
    🔊
    lui/lei/Lei polisse
    🔊
    noi polissimo
    🔊
    voi poliste
    🔊
    loro polissero
    🔊

    Tempo composto

    polire congiuntivo passato

    io abbia polito
    🔊
    tu abbia polito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia polito
    🔊
    noi abbiamo polito
    🔊
    voi abbiate polito
    🔊
    loro abbiano polito
    🔊
    Tempo composto

    polire congiuntivo trapassato

    io avessi polito
    🔊
    tu avessi polito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse polito
    🔊
    noi avessimo polito
    🔊
    voi aveste polito
    🔊
    loro avessero polito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale polire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui polire


    Tempo semplice

    polire condizionale presente

    io polirei
    🔊
    tu poliresti
    🔊
    lui/lei/Lei polirebbe
    🔊
    noi poliremmo
    🔊
    voi polireste
    🔊
    loro polerebbero
    🔊
    Tempo composto

    polire condizionale passato

    io avrei polito
    🔊
    tu avresti polito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe polito
    🔊
    noi avremmo polito
    🔊
    voi avreste polito
    🔊
    loro avrebbero polito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo polire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui polire


    polire imperativo

    tu poli
    🔊
    noi poliamo
    🔊
    voi polite
    🔊

    polire congiuntivo esortativo

    Lei polisca
    🔊
    Che lui/lei polisca
    🔊
    Che loro poliscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!