🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    placare : nuraminti
    :

    indicativo placare. Veiksmažodžio placare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente placare

    io placo
    🔊
    tu plachi
    🔊
    lui/lei/Lei placa
    🔊
    noi plachiamo
    🔊
    voi placate
    🔊
    loro placano
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto placare

    io placavo
    🔊
    tu placavi
    🔊
    lui/lei/Lei placava
    🔊
    noi placavamo
    🔊
    voi placavate
    🔊
    loro placavano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice placare

    io placherò
    🔊
    tu placherai
    🔊
    lui/lei/Lei placherà
    🔊
    noi placheremo
    🔊
    voi placherete
    🔊
    loro placheranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto placare

    io placai
    🔊
    tu placasti
    🔊
    lui/lei/Lei placò
    🔊
    noi placammo
    🔊
    voi placaste
    🔊
    loro placarono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore placare

    io avrò placato
    🔊
    tu avrai placato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà placato
    🔊
    noi avremo placato
    🔊
    voi avrete placato
    🔊
    loro avranno placato
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo placare

    io ho placato
    🔊
    tu hai placato
    🔊
    lui/lei/Lei ha placato
    🔊
    noi abbiamo placato
    🔊
    voi avete placato
    🔊
    loro hanno placato
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo placare

    io avevo placato
    🔊
    tu avevi placato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva placato
    🔊
    noi avevamo placato
    🔊
    voi avevate placato
    🔊
    loro avevano placato
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto placare

    io ebbi placato
    🔊
    tu avesti placato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe placato
    🔊
    noi avemmo placato
    🔊
    voi aveste placato
    🔊
    loro ebbero placato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo placare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio placare


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente placare

    io plachi
    🔊
    tu plachi
    🔊
    lui/lei/Lei plachi
    🔊
    noi plachiamo
    🔊
    voi plachiate
    🔊
    loro plachino
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto placare

    io placassi
    🔊
    tu placassi
    🔊
    lui/lei/Lei placasse
    🔊
    noi placassimo
    🔊
    voi placaste
    🔊
    loro placassero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato placare

    io abbia placato
    🔊
    tu abbia placato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia placato
    🔊
    noi abbiamo placato
    🔊
    voi abbiate placato
    🔊
    loro abbiano placato
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato placare

    io avessi placato
    🔊
    tu avessi placato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse placato
    🔊
    noi avessimo placato
    🔊
    voi aveste placato
    🔊
    loro avessero placato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale placare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui placare


    Tempo semplice

    Condizionale presente placare

    io placherei
    🔊
    tu placheresti
    🔊
    lui/lei/Lei placherebbe
    🔊
    noi placheremmo
    🔊
    voi plachereste
    🔊
    loro placherebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato placare

    io avrei placato
    🔊
    tu avresti placato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe placato
    🔊
    noi avremmo placato
    🔊
    voi avreste placato
    🔊
    loro avrebbero placato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo placare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui placare


    Imperativo placare

    tu placa
    🔊
    noi plachiamo
    🔊
    voi placate
    🔊

    Congiuntivo placare

    Lei plachi
    🔊
    Che lui/lei plachi
    🔊
    Che loro plachino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!