🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha picchiato la palla. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
    picchiare :
    pic|chià|re : (accento grave)

    indicativo picchiare. Veiksmažodžio picchiare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    picchiare presente

    io picchio
    🔊
    tu picchi
    🔊
    lui/lei/Lei picchia
    🔊
    noi picchiamo
    🔊
    voi picchiate
    🔊
    loro picchiano
    🔊
    Tempo semplice

    picchiare imperfetto

    io picchiavo
    🔊
    tu picchiavi
    🔊
    lui/lei/Lei picchiava
    🔊
    noi picchiavamo
    🔊
    voi picchiavate
    🔊
    loro picchiavano
    🔊

    Tempo semplice

    picchiare futuro semplice

    io picchierò
    🔊
    tu picchierai
    🔊
    lui/lei/Lei picchierà
    🔊
    noi picchieremo
    🔊
    voi picchierete
    🔊
    loro picchieranno
    🔊
    Tempo semplice

    picchiare passato remoto

    io picchiai
    🔊
    tu picchiasti
    🔊
    lui/lei/Lei picchiò
    🔊
    noi picchiammo
    🔊
    voi picchiaste
    🔊
    loro picchiarono
    🔊

    Tempo composto

    picchiare futuro anteriore

    io avrò picchiato
    🔊
    tu avrai picchiato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà picchiato
    🔊
    noi avremo picchiato
    🔊
    voi avrete picchiato
    🔊
    loro avranno picchiato
    🔊
    Tempo composto

    picchiare passato prossimo

    io ho picchiato
    🔊
    tu hai picchiato
    🔊
    lui/lei/Lei ha picchiato
    🔊
    noi abbiamo picchiato
    🔊
    voi avete picchiato
    🔊
    loro hanno picchiato
    🔊

    Tempo composto

    picchiare trapassato prossimo

    io avevo picchiato
    🔊
    tu avevi picchiato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva picchiato
    🔊
    noi avevamo picchiato
    🔊
    voi avevate picchiato
    🔊
    loro avevano picchiato
    🔊
    Tempo composto

    picchiare trapassato remoto

    io ebbi picchiato
    🔊
    tu avesti picchiato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe picchiato
    🔊
    noi avemmo picchiato
    🔊
    voi aveste picchiato
    🔊
    loro ebbero picchiato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo picchiare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio picchiare


    Tempo semplice

    picchiare congiuntivo presente

    io picchi
    🔊
    tu picchi
    🔊
    lui/lei/Lei picchi
    🔊
    noi picchiamo
    🔊
    voi picchiate
    🔊
    loro picchino
    🔊
    Tempo semplice

    picchiare congiuntivo imperfetto

    io picchiassi
    🔊
    tu picchiassi
    🔊
    lui/lei/Lei picchiasse
    🔊
    noi picchiassimo
    🔊
    voi picchiaste
    🔊
    loro picchiassero
    🔊

    Tempo composto

    picchiare congiuntivo passato

    io abbia picchiato
    🔊
    tu abbia picchiato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia picchiato
    🔊
    noi abbiamo picchiato
    🔊
    voi abbiate picchiato
    🔊
    loro abbiano picchiato
    🔊
    Tempo composto

    picchiare congiuntivo trapassato

    io avessi picchiato
    🔊
    tu avessi picchiato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse picchiato
    🔊
    noi avessimo picchiato
    🔊
    voi aveste picchiato
    🔊
    loro avessero picchiato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale picchiare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui picchiare


    Tempo semplice

    picchiare condizionale presente

    io picchierei
    🔊
    tu picchieresti
    🔊
    lui/lei/Lei picchierebbe
    🔊
    noi picchieremmo
    🔊
    voi picchiereste
    🔊
    loro picchierebbero
    🔊
    Tempo composto

    picchiare condizionale passato

    io avrei picchiato
    🔊
    tu avresti picchiato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe picchiato
    🔊
    noi avremmo picchiato
    🔊
    voi avreste picchiato
    🔊
    loro avrebbero picchiato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo picchiare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui picchiare


    picchiare imperativo

    tu picchia
    🔊
    noi picchiamo
    🔊
    voi picchiate
    🔊

    picchiare congiuntivo esortativo

    Lei picchi
    🔊
    Che lui/lei picchi
    🔊
    Che loro picchino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!