🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Mi è piaciuto quel film. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    verbo irregolare
    piacere :
    pia||re : (accento acuto)

    indicativo piacere. Veiksmažodžio piacere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    piacere presente

    io piaccio
    🔊
    tu piaci
    🔊
    lui/lei/Lei piace
    🔊
    noi piacciamo, piaciamo
    🔊
    voi piacete
    🔊
    loro piacciono, piaciono
    🔊
    Tempo semplice

    piacere imperfetto

    io piacevo
    🔊
    tu piacevi
    🔊
    lui/lei/Lei piaceva
    🔊
    noi piacevamo
    🔊
    voi piacevate
    🔊
    loro piacevano
    🔊

    Tempo semplice

    piacere futuro semplice

    io piacerò
    🔊
    tu piacerai
    🔊
    lui/lei/Lei piacerà
    🔊
    noi piaceremo
    🔊
    voi piacerete
    🔊
    loro piaceranno
    🔊
    Tempo semplice

    piacere passato remoto

    io piacqui
    🔊
    tu piacesti
    🔊
    lui/lei/Lei piacque
    🔊
    noi piacemmo
    🔊
    voi piaceste
    🔊
    loro piacquero
    🔊

    Tempo composto

    piacere futuro anteriore

    io sarò piaciuto(a)
    🔊
    tu sarai piaciuto(a)
    🔊
    lui/lei/Lei sarà piaciuto(a)
    🔊
    noi saremo piaciuti(e)
    🔊
    voi sarete piaciuti(e)
    🔊
    loro saranno piaciuti(e)
    🔊
    Tempo composto

    piacere passato prossimo

    io sono piaciuto(a)
    🔊
    tu sei piaciuto(a)
    🔊
    lui/lei/Lei è piaciuto(a)
    🔊
    noi siamo piaciuti(e)
    🔊
    voi siete piaciuti(e)
    🔊
    loro sono piaciuti(e)
    🔊

    Tempo composto

    piacere trapassato prossimo

    io ero piaciuto(a)
    🔊
    tu eri piaciuto(a)
    🔊
    lui/lei/Lei era piaciuto(a)
    🔊
    noi eravamo piaciuti(e)
    🔊
    voi eravate piaciuti(e)
    🔊
    loro erano piaciuti(e)
    🔊
    Tempo composto

    piacere trapassato remoto

    io fui piaciuto(a)
    🔊
    tu fosti piaciuto(a)
    🔊
    lui/lei/Lei fu piaciuto(a)
    🔊
    noi fummo piaciuti(e)
    🔊
    voi foste piaciuti(e)
    🔊
    loro furono piaciuti(e)
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo piacere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio piacere


    Tempo semplice

    piacere congiuntivo presente

    io piaccia
    🔊
    tu piaccia
    🔊
    lui/lei/Lei piaccia
    🔊
    noi piacciamo, piaciamo
    🔊
    voi piacciate, piaciate
    🔊
    loro piacciano
    🔊
    Tempo semplice

    piacere congiuntivo imperfetto

    io piacessi
    🔊
    tu piacessi
    🔊
    lui/lei/Lei piacesse
    🔊
    noi piacessimo
    🔊
    voi piaceste
    🔊
    loro piacessero
    🔊

    Tempo composto

    piacere congiuntivo passato

    io sia piaciuto(a)
    🔊
    tu sia piaciuto(a)
    🔊
    lui/lei/Lei sia piaciuto(a)
    🔊
    noi siamo piaciuti(e)
    🔊
    voi siate piaciuti(e)
    🔊
    loro siano piaciuti(e)
    🔊
    Tempo composto

    piacere congiuntivo trapassato

    io fossi piaciuto(a)
    🔊
    tu fossi piaciuto(a)
    🔊
    lui/lei/Lei fosse piaciuto(a)
    🔊
    noi fossimo piaciuti(e)
    🔊
    voi foste piaciuti(e)
    🔊
    loro fossero piaciuti(e)
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale piacere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui piacere


    Tempo semplice

    piacere condizionale presente

    io piacerei
    🔊
    tu piaceresti
    🔊
    lui/lei/Lei piacerebbe
    🔊
    noi piaceremmo
    🔊
    voi piacereste
    🔊
    loro piacerebbero
    🔊
    Tempo composto

    piacere condizionale passato

    io sarei piaciuto(a)
    🔊
    tu saresti piaciuto(a)
    🔊
    lui/lei/Lei sarebbe piaciuto(a)
    🔊
    noi saremmo piaciuti(e)
    🔊
    voi sareste piaciuti(e)
    🔊
    loro sarebbero piaciuti(e)
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo piacere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui piacere


    piacere imperativo

    tu piaci
    🔊
    noi piacciamo
    🔊
    voi piacete
    🔊

    piacere congiuntivo esortativo

    Lei piaccia
    🔊
    Che lui/lei piaccia
    🔊
    Che loro piacciano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!