🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha penzolato la borsa dalla spalla. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
    penzolare :
    pen|zo||re : (accento grave)

    indicativo penzolare. Veiksmažodžio penzolare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    penzolare presente

    io penzolo
    🔊
    tu penzoli
    🔊
    lui/lei/Lei penzola
    🔊
    noi penzoliamo
    🔊
    voi penzolate
    🔊
    loro penzolano
    🔊
    Tempo semplice

    penzolare imperfetto

    io penzolavo
    🔊
    tu penzolavi
    🔊
    lui/lei/Lei penzolava
    🔊
    noi penzolavamo
    🔊
    voi penzolavate
    🔊
    loro penzolavano
    🔊

    Tempo semplice

    penzolare futuro semplice

    io penzolerò
    🔊
    tu penzolerai
    🔊
    lui/lei/Lei penzolerà
    🔊
    noi penzoleremo
    🔊
    voi penzolerete
    🔊
    loro penzoleranno
    🔊
    Tempo semplice

    penzolare passato remoto

    io penzolai
    🔊
    tu penzolasti
    🔊
    lui/lei/Lei penzolò
    🔊
    noi penzolammo
    🔊
    voi penzolaste
    🔊
    loro penzolarono
    🔊

    Tempo composto

    penzolare futuro anteriore

    io avrò penzolato
    🔊
    tu avrai penzolato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà penzolato
    🔊
    noi avremo penzolato
    🔊
    voi avrete penzolato
    🔊
    loro avranno penzolato
    🔊
    Tempo composto

    penzolare passato prossimo

    io ho penzolato
    🔊
    tu hai penzolato
    🔊
    lui/lei/Lei ha penzolato
    🔊
    noi abbiamo penzolato
    🔊
    voi avete penzolato
    🔊
    loro hanno penzolato
    🔊

    Tempo composto

    penzolare trapassato prossimo

    io avevo penzolato
    🔊
    tu avevi penzolato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva penzolato
    🔊
    noi avevamo penzolato
    🔊
    voi avevate penzolato
    🔊
    loro avevano penzolato
    🔊
    Tempo composto

    penzolare trapassato remoto

    io ebbi penzolato
    🔊
    tu avesti penzolato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe penzolato
    🔊
    noi avemmo penzolato
    🔊
    voi aveste penzolato
    🔊
    loro ebbero penzolato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo penzolare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio penzolare


    Tempo semplice

    penzolare congiuntivo presente

    io penzoli
    🔊
    tu penzoli
    🔊
    lui/lei/Lei penzoli
    🔊
    noi penzoliamo
    🔊
    voi penzoliate
    🔊
    loro penzolino
    🔊
    Tempo semplice

    penzolare congiuntivo imperfetto

    io penzolassi
    🔊
    tu penzolassi
    🔊
    lui/lei/Lei penzolasse
    🔊
    noi penzolassimo
    🔊
    voi penzolaste
    🔊
    loro penzolassero
    🔊

    Tempo composto

    penzolare congiuntivo passato

    io abbia penzolato
    🔊
    tu abbia penzolato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia penzolato
    🔊
    noi abbiamo penzolato
    🔊
    voi abbiate penzolato
    🔊
    loro abbiano penzolato
    🔊
    Tempo composto

    penzolare congiuntivo trapassato

    io avessi penzolato
    🔊
    tu avessi penzolato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse penzolato
    🔊
    noi avessimo penzolato
    🔊
    voi aveste penzolato
    🔊
    loro avessero penzolato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale penzolare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui penzolare


    Tempo semplice

    penzolare condizionale presente

    io penzolerei
    🔊
    tu penzoleresti
    🔊
    lui/lei/Lei penzolerebbe
    🔊
    noi penzoleremmo
    🔊
    voi penzolereste
    🔊
    loro penzolerebbero
    🔊
    Tempo composto

    penzolare condizionale passato

    io avrei penzolato
    🔊
    tu avresti penzolato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe penzolato
    🔊
    noi avremmo penzolato
    🔊
    voi avreste penzolato
    🔊
    loro avrebbero penzolato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo penzolare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui penzolare


    penzolare imperativo

    tu penzola
    🔊
    noi penzoliamo
    🔊
    voi penzolate
    🔊

    penzolare congiuntivo esortativo

    Lei penzoli
    🔊
    Che lui/lei penzoli
    🔊
    Che loro penzolino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!