Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Hanno pensato a una soluzione alternativa. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
pensare :
pen|sà|re
: (accento grave)
indicativo pensare. Veiksmažodžio pensare tiesioginė nuosaka
|
Tempo semplice
pensare presente |
||
| io | penso |
🔊
|
| tu | pensi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | pensa |
🔊
|
| noi | pensiamo |
🔊
|
| voi | pensate |
🔊
|
| loro | pensano |
🔊
|
|
Tempo semplice
pensare imperfetto |
||
| io | pensavo |
🔊
|
| tu | pensavi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | pensava |
🔊
|
| noi | pensavamo |
🔊
|
| voi | pensavate |
🔊
|
| loro | pensavano |
🔊
|
|
Tempo semplice
pensare futuro semplice |
||
| io | penserò |
🔊
|
| tu | penserai |
🔊
|
| lui/lei/Lei | penserà |
🔊
|
| noi | penseremo |
🔊
|
| voi | penserete |
🔊
|
| loro | penseranno |
🔊
|
|
Tempo semplice
pensare passato remoto |
||
| io | pensai |
🔊
|
| tu | pensasti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | pensò |
🔊
|
| noi | pensammo |
🔊
|
| voi | pensaste |
🔊
|
| loro | pensarono |
🔊
|
|
Tempo composto
pensare futuro anteriore |
||
| io | avrò pensato |
🔊
|
| tu | avrai pensato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrà pensato |
🔊
|
| noi | avremo pensato |
🔊
|
| voi | avrete pensato |
🔊
|
| loro | avranno pensato |
🔊
|
|
Tempo composto
pensare passato prossimo |
||
| io | ho pensato |
🔊
|
| tu | hai pensato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ha pensato |
🔊
|
| noi | abbiamo pensato |
🔊
|
| voi | avete pensato |
🔊
|
| loro | hanno pensato |
🔊
|
|
Tempo composto
pensare trapassato prossimo |
||
| io | avevo pensato |
🔊
|
| tu | avevi pensato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | aveva pensato |
🔊
|
| noi | avevamo pensato |
🔊
|
| voi | avevate pensato |
🔊
|
| loro | avevano pensato |
🔊
|
|
Tempo composto
pensare trapassato remoto |
||
| io | ebbi pensato |
🔊
|
| tu | avesti pensato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ebbe pensato |
🔊
|
| noi | avemmo pensato |
🔊
|
| voi | aveste pensato |
🔊
|
| loro | ebbero pensato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo pensare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio pensare
|
Tempo semplice
pensare congiuntivo presente |
||
| io | pensi |
🔊
|
| tu | pensi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | pensi |
🔊
|
| noi | pensiamo |
🔊
|
| voi | pensiate |
🔊
|
| loro | pensino |
🔊
|
|
Tempo semplice
pensare congiuntivo imperfetto |
||
| io | pensassi |
🔊
|
| tu | pensassi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | pensasse |
🔊
|
| noi | pensassimo |
🔊
|
| voi | pensaste |
🔊
|
| loro | pensassero |
🔊
|
|
Tempo composto
pensare congiuntivo passato |
||
| io | abbia pensato |
🔊
|
| tu | abbia pensato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | abbia pensato |
🔊
|
| noi | abbiamo pensato |
🔊
|
| voi | abbiate pensato |
🔊
|
| loro | abbiano pensato |
🔊
|
|
Tempo composto
pensare congiuntivo trapassato |
||
| io | avessi pensato |
🔊
|
| tu | avessi pensato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avesse pensato |
🔊
|
| noi | avessimo pensato |
🔊
|
| voi | aveste pensato |
🔊
|
| loro | avessero pensato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale pensare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui pensare
|
Tempo semplice
pensare condizionale presente |
||
| io | penserei |
🔊
|
| tu | penseresti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | penserebbe |
🔊
|
| noi | penseremmo |
🔊
|
| voi | pensereste |
🔊
|
| loro | penserebbero |
🔊
|
|
Tempo composto
pensare condizionale passato |
||
| io | avrei pensato |
🔊
|
| tu | avresti pensato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrebbe pensato |
🔊
|
| noi | avremmo pensato |
🔊
|
| voi | avreste pensato |
🔊
|
| loro | avrebbero pensato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo pensare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui pensare
pensare imperativo |
||
| tu | pensa |
🔊
|
| noi | pensiamo |
🔊
|
| voi | pensate |
🔊
|
pensare congiuntivo esortativo |
||
| Lei | pensi |
🔊
|
| Che lui/lei | pensi |
🔊
|
| Che loro | pensino |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!