Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Ha parlato con il suo amico per ore. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
parlare : kalbėti
par|là|re
: (accento grave)
indicativo parlare. Veiksmažodžio parlare tiesioginė nuosaka
|
Tempo semplice
Presente parlare |
||
| io | parlo |
🔊
|
| tu | parli |
🔊
|
| lui/lei/Lei | parla |
🔊
|
| noi | parliamo |
🔊
|
| voi | parlate |
🔊
|
| loro | parlano |
🔊
|
|
Tempo semplice
Imperfetto parlare |
||
| io | parlavo |
🔊
|
| tu | parlavi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | parlava |
🔊
|
| noi | parlavamo |
🔊
|
| voi | parlavate |
🔊
|
| loro | parlavano |
🔊
|
|
Tempo semplice
Futuro semplice parlare |
||
| io | parlerò |
🔊
|
| tu | parlerai |
🔊
|
| lui/lei/Lei | parlerà |
🔊
|
| noi | parleremo |
🔊
|
| voi | parlerete |
🔊
|
| loro | parleranno |
🔊
|
|
Tempo semplice
Passato remoto parlare |
||
| io | parlai |
🔊
|
| tu | parlasti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | parlò |
🔊
|
| noi | parlammo |
🔊
|
| voi | parlaste |
🔊
|
| loro | parlarono |
🔊
|
|
Tempo composto
Futuro anteriore parlare |
||
| io | avrò parlato |
🔊
|
| tu | avrai parlato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrà parlato |
🔊
|
| noi | avremo parlato |
🔊
|
| voi | avrete parlato |
🔊
|
| loro | avranno parlato |
🔊
|
|
Tempo composto
Passato prossimo parlare |
||
| io | ho parlato |
🔊
|
| tu | hai parlato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ha parlato |
🔊
|
| noi | abbiamo parlato |
🔊
|
| voi | avete parlato |
🔊
|
| loro | hanno parlato |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato prossimo parlare |
||
| io | avevo parlato |
🔊
|
| tu | avevi parlato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | aveva parlato |
🔊
|
| noi | avevamo parlato |
🔊
|
| voi | avevate parlato |
🔊
|
| loro | avevano parlato |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato remoto parlare |
||
| io | ebbi parlato |
🔊
|
| tu | avesti parlato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ebbe parlato |
🔊
|
| noi | avemmo parlato |
🔊
|
| voi | aveste parlato |
🔊
|
| loro | ebbero parlato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo parlare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio parlare
|
Tempo semplice
Congiuntivo presente parlare |
||
| io | parli |
🔊
|
| tu | parli |
🔊
|
| lui/lei/Lei | parli |
🔊
|
| noi | parliamo |
🔊
|
| voi | parliate |
🔊
|
| loro | parlino |
🔊
|
|
Tempo semplice
Congiuntivo imperfetto parlare |
||
| io | parlassi |
🔊
|
| tu | parlassi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | parlasse |
🔊
|
| noi | parlassimo |
🔊
|
| voi | parlaste |
🔊
|
| loro | parlassero |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo passato parlare |
||
| io | abbia parlato |
🔊
|
| tu | abbia parlato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | abbia parlato |
🔊
|
| noi | abbiamo parlato |
🔊
|
| voi | abbiate parlato |
🔊
|
| loro | abbiano parlato |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo trapassato parlare |
||
| io | avessi parlato |
🔊
|
| tu | avessi parlato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avesse parlato |
🔊
|
| noi | avessimo parlato |
🔊
|
| voi | aveste parlato |
🔊
|
| loro | avessero parlato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale parlare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui parlare
|
Tempo semplice
Condizionale presente parlare |
||
| io | parlerei |
🔊
|
| tu | parleresti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | parlerebbe |
🔊
|
| noi | parleremmo |
🔊
|
| voi | parlereste |
🔊
|
| loro | parlerebbero |
🔊
|
|
Tempo composto
Condizionale passato parlare |
||
| io | avrei parlato |
🔊
|
| tu | avresti parlato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrebbe parlato |
🔊
|
| noi | avremmo parlato |
🔊
|
| voi | avreste parlato |
🔊
|
| loro | avrebbero parlato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo parlare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui parlare
Imperativo parlare |
||
| tu | parla |
🔊
|
| noi | parliamo |
🔊
|
| voi | parlate |
🔊
|
Congiuntivo parlare |
||
| Lei | parli |
🔊
|
| Che lui/lei | parli |
🔊
|
| Che loro | parlino |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!