Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
La squadra ha pareggiato all’ultimo minuto. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
pareggiare :
pa|reg|già|re
: (accento grave)
indicativo pareggiare. Veiksmažodžio pareggiare tiesioginė nuosaka
Tempo semplice
pareggiare presente |
||
io | pareggio |
🔊
|
tu | pareggi |
🔊
|
lui/lei/Lei | pareggia |
🔊
|
noi | pareggiamo |
🔊
|
voi | pareggiate |
🔊
|
loro | pareggiano |
🔊
|
Tempo semplice
pareggiare imperfetto |
||
io | pareggiavo |
🔊
|
tu | pareggiavi |
🔊
|
lui/lei/Lei | pareggiava |
🔊
|
noi | pareggiavamo |
🔊
|
voi | pareggiavate |
🔊
|
loro | pareggiavano |
🔊
|
Tempo semplice
pareggiare futuro semplice |
||
io | pareggerò |
🔊
|
tu | pareggerai |
🔊
|
lui/lei/Lei | pareggerà |
🔊
|
noi | pareggeremo |
🔊
|
voi | pareggerete |
🔊
|
loro | pareggeranno |
🔊
|
Tempo semplice
pareggiare passato remoto |
||
io | pareggiai |
🔊
|
tu | pareggiasti |
🔊
|
lui/lei/Lei | pareggiò |
🔊
|
noi | pareggiammo |
🔊
|
voi | pareggiaste |
🔊
|
loro | pareggiarono |
🔊
|
Tempo composto
pareggiare futuro anteriore |
||
io | avrò pareggiato |
🔊
|
tu | avrai pareggiato |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrà pareggiato |
🔊
|
noi | avremo pareggiato |
🔊
|
voi | avrete pareggiato |
🔊
|
loro | avranno pareggiato |
🔊
|
Tempo composto
pareggiare passato prossimo |
||
io | ho pareggiato |
🔊
|
tu | hai pareggiato |
🔊
|
lui/lei/Lei | ha pareggiato |
🔊
|
noi | abbiamo pareggiato |
🔊
|
voi | avete pareggiato |
🔊
|
loro | hanno pareggiato |
🔊
|
Tempo composto
pareggiare trapassato prossimo |
||
io | avevo pareggiato |
🔊
|
tu | avevi pareggiato |
🔊
|
lui/lei/Lei | aveva pareggiato |
🔊
|
noi | avevamo pareggiato |
🔊
|
voi | avevate pareggiato |
🔊
|
loro | avevano pareggiato |
🔊
|
Tempo composto
pareggiare trapassato remoto |
||
io | ebbi pareggiato |
🔊
|
tu | avesti pareggiato |
🔊
|
lui/lei/Lei | ebbe pareggiato |
🔊
|
noi | avemmo pareggiato |
🔊
|
voi | aveste pareggiato |
🔊
|
loro | ebbero pareggiato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo pareggiare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio pareggiare
Tempo semplice
pareggiare congiuntivo presente |
||
io | pareggi |
🔊
|
tu | pareggi |
🔊
|
lui/lei/Lei | pareggi |
🔊
|
noi | pareggiamo |
🔊
|
voi | pareggiate |
🔊
|
loro | pareggino |
🔊
|
Tempo semplice
pareggiare congiuntivo imperfetto |
||
io | pareggiassi |
🔊
|
tu | pareggiassi |
🔊
|
lui/lei/Lei | pareggiasse |
🔊
|
noi | pareggiassimo |
🔊
|
voi | pareggiaste |
🔊
|
loro | pareggiassero |
🔊
|
Tempo composto
pareggiare congiuntivo passato |
||
io | abbia pareggiato |
🔊
|
tu | abbia pareggiato |
🔊
|
lui/lei/Lei | abbia pareggiato |
🔊
|
noi | abbiamo pareggiato |
🔊
|
voi | abbiate pareggiato |
🔊
|
loro | abbiano pareggiato |
🔊
|
Tempo composto
pareggiare congiuntivo trapassato |
||
io | avessi pareggiato |
🔊
|
tu | avessi pareggiato |
🔊
|
lui/lei/Lei | avesse pareggiato |
🔊
|
noi | avessimo pareggiato |
🔊
|
voi | aveste pareggiato |
🔊
|
loro | avessero pareggiato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale pareggiare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui pareggiare
Tempo semplice
pareggiare condizionale presente |
||
io | pareggerei |
🔊
|
tu | pareggeresti |
🔊
|
lui/lei/Lei | pareggerebbe |
🔊
|
noi | pareggeremmo |
🔊
|
voi | pareggereste |
🔊
|
loro | pareggerebbero |
🔊
|
Tempo composto
pareggiare condizionale passato |
||
io | avrei pareggiato |
🔊
|
tu | avresti pareggiato |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrebbe pareggiato |
🔊
|
noi | avremmo pareggiato |
🔊
|
voi | avreste pareggiato |
🔊
|
loro | avrebbero pareggiato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo pareggiare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui pareggiare
pareggiare imperativo |
||
tu | pareggia |
🔊
|
noi | pareggiamo |
🔊
|
voi | pareggiate |
🔊
|
pareggiare congiuntivo esortativo |
||
Lei | pareggi |
🔊
|
Che lui/lei | pareggi |
🔊
|
Che loro | pareggino |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!