🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Il cuore gli ha palpitato forte per l’emozione. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
    palpitare :
    pal|pi||re : (accento grave)

    indicativo palpitare. Veiksmažodžio palpitare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    palpitare presente

    io palpito
    🔊
    tu palpiti
    🔊
    lui/lei/Lei palpita
    🔊
    noi palpitiamo
    🔊
    voi palpitate
    🔊
    loro palpitano
    🔊
    Tempo semplice

    palpitare imperfetto

    io palpitavo
    🔊
    tu palpitavi
    🔊
    lui/lei/Lei palpitava
    🔊
    noi palpitavamo
    🔊
    voi palpitavate
    🔊
    loro palpitavano
    🔊

    Tempo semplice

    palpitare futuro semplice

    io palpiterò
    🔊
    tu palpiterai
    🔊
    lui/lei/Lei palpiterà
    🔊
    noi palpiteremo
    🔊
    voi palpiterete
    🔊
    loro palpiteranno
    🔊
    Tempo semplice

    palpitare passato remoto

    io palpitai
    🔊
    tu palpitasti
    🔊
    lui/lei/Lei palpitò
    🔊
    noi palpitammo
    🔊
    voi palpitaste
    🔊
    loro palpitarono
    🔊

    Tempo composto

    palpitare futuro anteriore

    io avrò palpitato
    🔊
    tu avrai palpitato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà palpitato
    🔊
    noi avremo palpitato
    🔊
    voi avrete palpitato
    🔊
    loro avranno palpitato
    🔊
    Tempo composto

    palpitare passato prossimo

    io ho palpitato
    🔊
    tu hai palpitato
    🔊
    lui/lei/Lei ha palpitato
    🔊
    noi abbiamo palpitato
    🔊
    voi avete palpitato
    🔊
    loro hanno palpitato
    🔊

    Tempo composto

    palpitare trapassato prossimo

    io avevo palpitato
    🔊
    tu avevi palpitato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva palpitato
    🔊
    noi avevamo palpitato
    🔊
    voi avevate palpitato
    🔊
    loro avevano palpitato
    🔊
    Tempo composto

    palpitare trapassato remoto

    io ebbi palpitato
    🔊
    tu avesti palpitato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe palpitato
    🔊
    noi avemmo palpitato
    🔊
    voi aveste palpitato
    🔊
    loro ebbero palpitato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo palpitare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio palpitare


    Tempo semplice

    palpitare congiuntivo presente

    io palpiti
    🔊
    tu palpiti
    🔊
    lui/lei/Lei palpiti
    🔊
    noi palpitiamo
    🔊
    voi palpitiate
    🔊
    loro palpitino
    🔊
    Tempo semplice

    palpitare congiuntivo imperfetto

    io palpitassi
    🔊
    tu palpitassi
    🔊
    lui/lei/Lei palpitasse
    🔊
    noi palpitassimo
    🔊
    voi palpitaste
    🔊
    loro palpitassero
    🔊

    Tempo composto

    palpitare congiuntivo passato

    io abbia palpitato
    🔊
    tu abbia palpitato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia palpitato
    🔊
    noi abbiamo palpitato
    🔊
    voi abbiate palpitato
    🔊
    loro abbiano palpitato
    🔊
    Tempo composto

    palpitare congiuntivo trapassato

    io avessi palpitato
    🔊
    tu avessi palpitato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse palpitato
    🔊
    noi avessimo palpitato
    🔊
    voi aveste palpitato
    🔊
    loro avessero palpitato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale palpitare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui palpitare


    Tempo semplice

    palpitare condizionale presente

    io palpiterei
    🔊
    tu palpiteresti
    🔊
    lui/lei/Lei palpiterebbe
    🔊
    noi palpiteremmo
    🔊
    voi palpitereste
    🔊
    loro palpiterebbero
    🔊
    Tempo composto

    palpitare condizionale passato

    io avrei palpitato
    🔊
    tu avresti palpitato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe palpitato
    🔊
    noi avremmo palpitato
    🔊
    voi avreste palpitato
    🔊
    loro avrebbero palpitato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo palpitare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui palpitare


    palpitare imperativo

    tu palpita
    🔊
    noi palpitiamo
    🔊
    voi palpitate
    🔊

    palpitare congiuntivo esortativo

    Lei palpiti
    🔊
    Che lui/lei palpiti
    🔊
    Che loro palpitino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!