🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno ovviato al problema. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    ovviare :
    ov|vi|à|re : (accento grave)

    indicativo ovviare. Veiksmažodžio ovviare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    ovviare presente

    io ovvio
    🔊
    tu ovvii
    🔊
    lui/lei/Lei ovvia
    🔊
    noi ovviamo
    🔊
    voi ovviate
    🔊
    loro ovviano
    🔊
    Tempo semplice

    ovviare imperfetto

    io ovviavo
    🔊
    tu ovviavi
    🔊
    lui/lei/Lei ovviava
    🔊
    noi ovviavamo
    🔊
    voi ovviavate
    🔊
    loro ovviavano
    🔊

    Tempo semplice

    ovviare futuro semplice

    io ovvierò
    🔊
    tu ovvierai
    🔊
    lui/lei/Lei ovvierà
    🔊
    noi ovvieremo
    🔊
    voi ovvierete
    🔊
    loro ovvieranno
    🔊
    Tempo semplice

    ovviare passato remoto

    io ovviai
    🔊
    tu ovviasti
    🔊
    lui/lei/Lei ovviò
    🔊
    noi ovviammo
    🔊
    voi ovviaste
    🔊
    loro ovviarono
    🔊

    Tempo composto

    ovviare futuro anteriore

    io avrò ovviato
    🔊
    tu avrai ovviato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà ovviato
    🔊
    noi avremo ovviato
    🔊
    voi avrete ovviato
    🔊
    loro avranno ovviato
    🔊
    Tempo composto

    ovviare passato prossimo

    io ho ovviato
    🔊
    tu hai ovviato
    🔊
    lui/lei/Lei ha ovviato
    🔊
    noi abbiamo ovviato
    🔊
    voi avete ovviato
    🔊
    loro hanno ovviato
    🔊

    Tempo composto

    ovviare trapassato prossimo

    io avevo ovviato
    🔊
    tu avevi ovviato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva ovviato
    🔊
    noi avevamo ovviato
    🔊
    voi avevate ovviato
    🔊
    loro avevano ovviato
    🔊
    Tempo composto

    ovviare trapassato remoto

    io ebbi ovviato
    🔊
    tu avesti ovviato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe ovviato
    🔊
    noi avemmo ovviato
    🔊
    voi aveste ovviato
    🔊
    loro ebbero ovviato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo ovviare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio ovviare


    Tempo semplice

    ovviare congiuntivo presente

    io ovvii
    🔊
    tu ovvii
    🔊
    lui/lei/Lei ovvii
    🔊
    noi ovviamo
    🔊
    voi ovviate
    🔊
    loro ovviino
    🔊
    Tempo semplice

    ovviare congiuntivo imperfetto

    io ovviassi
    🔊
    tu ovviassi
    🔊
    lui/lei/Lei ovviasse
    🔊
    noi ovviassimo
    🔊
    voi ovviaste
    🔊
    loro ovviassero
    🔊

    Tempo composto

    ovviare congiuntivo passato

    io abbia ovviato
    🔊
    tu abbia ovviato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia ovviato
    🔊
    noi abbiamo ovviato
    🔊
    voi abbiate ovviato
    🔊
    loro abbiano ovviato
    🔊
    Tempo composto

    ovviare congiuntivo trapassato

    io avessi ovviato
    🔊
    tu avessi ovviato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse ovviato
    🔊
    noi avessimo ovviato
    🔊
    voi aveste ovviato
    🔊
    loro avessero ovviato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale ovviare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui ovviare


    Tempo semplice

    ovviare condizionale presente

    io ovvierei
    🔊
    tu ovvieresti
    🔊
    lui/lei/Lei ovvierebbe
    🔊
    noi ovvieremmo
    🔊
    voi ovviereste
    🔊
    loro ovvierebbero
    🔊
    Tempo composto

    ovviare condizionale passato

    io avrei ovviato
    🔊
    tu avresti ovviato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe ovviato
    🔊
    noi avremmo ovviato
    🔊
    voi avreste ovviato
    🔊
    loro avrebbero ovviato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo ovviare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui ovviare


    ovviare imperativo

    tu ovvia
    🔊
    noi ovviamo
    🔊
    voi ovviate
    🔊

    ovviare congiuntivo esortativo

    Lei ovvii
    🔊
    Che lui/lei ovvii
    🔊
    Che loro ovviino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!