🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha ostentato la sua ricchezza. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    ostentare :
    o|sten||re : (accento grave)

    indicativo ostentare. Veiksmažodžio ostentare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    ostentare presente

    io ostento
    🔊
    tu ostenti
    🔊
    lui/lei/Lei ostenta
    🔊
    noi ostentiamo
    🔊
    voi ostentate
    🔊
    loro ostentano
    🔊
    Tempo semplice

    ostentare imperfetto

    io ostentavo
    🔊
    tu ostentavi
    🔊
    lui/lei/Lei ostentava
    🔊
    noi ostentavamo
    🔊
    voi ostentavate
    🔊
    loro ostentavano
    🔊

    Tempo semplice

    ostentare futuro semplice

    io ostenterò
    🔊
    tu ostenterai
    🔊
    lui/lei/Lei ostenterà
    🔊
    noi ostenteremo
    🔊
    voi ostenterete
    🔊
    loro ostenteranno
    🔊
    Tempo semplice

    ostentare passato remoto

    io ostentai
    🔊
    tu ostentasti
    🔊
    lui/lei/Lei ostentò
    🔊
    noi ostentammo
    🔊
    voi ostentaste
    🔊
    loro ostentarono
    🔊

    Tempo composto

    ostentare futuro anteriore

    io avrò ostentato
    🔊
    tu avrai ostentato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà ostentato
    🔊
    noi avremo ostentato
    🔊
    voi avrete ostentato
    🔊
    loro avranno ostentato
    🔊
    Tempo composto

    ostentare passato prossimo

    io ho ostentato
    🔊
    tu hai ostentato
    🔊
    lui/lei/Lei ha ostentato
    🔊
    noi abbiamo ostentato
    🔊
    voi avete ostentato
    🔊
    loro hanno ostentato
    🔊

    Tempo composto

    ostentare trapassato prossimo

    io avevo ostentato
    🔊
    tu avevi ostentato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva ostentato
    🔊
    noi avevamo ostentato
    🔊
    voi avevate ostentato
    🔊
    loro avevano ostentato
    🔊
    Tempo composto

    ostentare trapassato remoto

    io ebbi ostentato
    🔊
    tu avesti ostentato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe ostentato
    🔊
    noi avemmo ostentato
    🔊
    voi aveste ostentato
    🔊
    loro ebbero ostentato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo ostentare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio ostentare


    Tempo semplice

    ostentare congiuntivo presente

    io ostenti
    🔊
    tu ostenti
    🔊
    lui/lei/Lei ostenti
    🔊
    noi ostentiamo
    🔊
    voi ostentiate
    🔊
    loro ostentino
    🔊
    Tempo semplice

    ostentare congiuntivo imperfetto

    io ostentassi
    🔊
    tu ostentassi
    🔊
    lui/lei/Lei ostentasse
    🔊
    noi ostentassimo
    🔊
    voi ostentaste
    🔊
    loro ostentassero
    🔊

    Tempo composto

    ostentare congiuntivo passato

    io abbia ostentato
    🔊
    tu abbia ostentato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia ostentato
    🔊
    noi abbiamo ostentato
    🔊
    voi abbiate ostentato
    🔊
    loro abbiano ostentato
    🔊
    Tempo composto

    ostentare congiuntivo trapassato

    io avessi ostentato
    🔊
    tu avessi ostentato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse ostentato
    🔊
    noi avessimo ostentato
    🔊
    voi aveste ostentato
    🔊
    loro avessero ostentato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale ostentare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui ostentare


    Tempo semplice

    ostentare condizionale presente

    io ostenterei
    🔊
    tu ostenteresti
    🔊
    lui/lei/Lei ostenterebbe
    🔊
    noi ostenteremmo
    🔊
    voi ostentereste
    🔊
    loro ostenterebbero
    🔊
    Tempo composto

    ostentare condizionale passato

    io avrei ostentato
    🔊
    tu avresti ostentato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe ostentato
    🔊
    noi avremmo ostentato
    🔊
    voi avreste ostentato
    🔊
    loro avrebbero ostentato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo ostentare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui ostentare


    ostentare imperativo

    tu ostenta
    🔊
    noi ostentiamo
    🔊
    voi ostentate
    🔊

    ostentare congiuntivo esortativo

    Lei ostenti
    🔊
    Che lui/lei ostenti
    🔊
    Che loro ostentino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    L'imperativo è un modo verbale essenziale nella lingua italiana, utilizzato per dare ordini, istruzioni o consigli. Si forma per la seconda persona singolare, la seconda persona plurale e la prima persona plurale.
    Ad esempio, frasi come "Fai attenzione!" o "Parlate lentamente!" mostrano come l'imperativo possa essere utilizzato per comunicare in modo diretto e chiaro. Anche la forma "Andiamo!" per esprimere un invito a fare qualcosa insieme è un esempio di imperativo.
    Tuttavia, è importante notare che l'imperativo non ha forme per la terza persona singolare e plurale. Per questi casi, si usa il congiuntivo esortativo, che serve a esprimere desideri o raccomandazioni in modo più gentile.
    Questa caratteristica rende l'italiano unico, poiché il congiuntivo esortativo aggiunge un tocco di cortesia e delicatezza alle conversazioni. Conoscere l'imperativo e il suo utilizzo appropriato è fondamentale per comunicare efficacemente e mantenere un tono amichevole nelle interazioni quotidiane.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!