Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha ostentato la sua ricchezza. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    ostentare :
    o|sten|tà|re : (accento grave)

    indicativo ostentare. Veiksmažodžio ostentare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente ostentare

    io ostento
    🔊
    tu ostenti
    🔊
    lui/lei/Lei ostenta
    🔊
    noi ostentiamo
    🔊
    voi ostentate
    🔊
    loro ostentano
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto ostentare

    io ostentavo
    🔊
    tu ostentavi
    🔊
    lui/lei/Lei ostentava
    🔊
    noi ostentavamo
    🔊
    voi ostentavate
    🔊
    loro ostentavano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice ostentare

    io ostenterò
    🔊
    tu ostenterai
    🔊
    lui/lei/Lei ostenterà
    🔊
    noi ostenteremo
    🔊
    voi ostenterete
    🔊
    loro ostenteranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto ostentare

    io ostentai
    🔊
    tu ostentasti
    🔊
    lui/lei/Lei ostentò
    🔊
    noi ostentammo
    🔊
    voi ostentaste
    🔊
    loro ostentarono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore ostentare

    io avrò ostentato
    🔊
    tu avrai ostentato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà ostentato
    🔊
    noi avremo ostentato
    🔊
    voi avrete ostentato
    🔊
    loro avranno ostentato
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo ostentare

    io ho ostentato
    🔊
    tu hai ostentato
    🔊
    lui/lei/Lei ha ostentato
    🔊
    noi abbiamo ostentato
    🔊
    voi avete ostentato
    🔊
    loro hanno ostentato
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo ostentare

    io avevo ostentato
    🔊
    tu avevi ostentato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva ostentato
    🔊
    noi avevamo ostentato
    🔊
    voi avevate ostentato
    🔊
    loro avevano ostentato
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto ostentare

    io ebbi ostentato
    🔊
    tu avesti ostentato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe ostentato
    🔊
    noi avemmo ostentato
    🔊
    voi aveste ostentato
    🔊
    loro ebbero ostentato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo ostentare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio ostentare


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente ostentare

    io ostenti
    🔊
    tu ostenti
    🔊
    lui/lei/Lei ostenti
    🔊
    noi ostentiamo
    🔊
    voi ostentiate
    🔊
    loro ostentino
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto ostentare

    io ostentassi
    🔊
    tu ostentassi
    🔊
    lui/lei/Lei ostentasse
    🔊
    noi ostentassimo
    🔊
    voi ostentaste
    🔊
    loro ostentassero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato ostentare

    io abbia ostentato
    🔊
    tu abbia ostentato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia ostentato
    🔊
    noi abbiamo ostentato
    🔊
    voi abbiate ostentato
    🔊
    loro abbiano ostentato
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato ostentare

    io avessi ostentato
    🔊
    tu avessi ostentato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse ostentato
    🔊
    noi avessimo ostentato
    🔊
    voi aveste ostentato
    🔊
    loro avessero ostentato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale ostentare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui ostentare


    Tempo semplice

    Condizionale presente ostentare

    io ostenterei
    🔊
    tu ostenteresti
    🔊
    lui/lei/Lei ostenterebbe
    🔊
    noi ostenteremmo
    🔊
    voi ostentereste
    🔊
    loro ostenterebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato ostentare

    io avrei ostentato
    🔊
    tu avresti ostentato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe ostentato
    🔊
    noi avremmo ostentato
    🔊
    voi avreste ostentato
    🔊
    loro avrebbero ostentato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo ostentare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui ostentare


    Imperativo ostentare

    tu ostenta
    🔊
    noi ostentiamo
    🔊
    voi ostentate
    🔊

    Congiuntivo ostentare

    Lei ostenti
    🔊
    Che lui/lei ostenti
    🔊
    Che loro ostentino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!