🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno osteso il loro sostegno alla causa. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    verbo irregolare
    ostendere :
    o|stèn|de|re : (accento grave)

    indicativo ostendere. Veiksmažodžio ostendere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    ostendere presente

    io ostendo
    🔊
    tu ostendi
    🔊
    lui/lei/Lei ostende
    🔊
    noi ostendiamo
    🔊
    voi ostendete
    🔊
    loro ostendono
    🔊
    Tempo semplice

    ostendere imperfetto

    io ostendevo
    🔊
    tu ostendevi
    🔊
    lui/lei/Lei ostendeva
    🔊
    noi ostendevamo
    🔊
    voi ostendevate
    🔊
    loro ostendevano
    🔊

    Tempo semplice

    ostendere futuro semplice

    io ostenderò
    🔊
    tu ostenderai
    🔊
    lui/lei/Lei ostenderà
    🔊
    noi ostenderemo
    🔊
    voi ostenderete
    🔊
    loro ostenderanno
    🔊
    Tempo semplice

    ostendere passato remoto

    io ostendetti, ostendei
    🔊
    tu ostendesti
    🔊
    lui/lei/Lei ostendette, ostendé
    🔊
    noi ostendemmo
    🔊
    voi ostendeste
    🔊
    loro ostendettero, ostenderono
    🔊

    Tempo composto

    ostendere futuro anteriore

    io avrò osteso
    🔊
    tu avrai osteso
    🔊
    lui/lei/Lei avrà osteso
    🔊
    noi avremo osteso
    🔊
    voi avrete osteso
    🔊
    loro avranno osteso
    🔊
    Tempo composto

    ostendere passato prossimo

    io ho osteso
    🔊
    tu hai osteso
    🔊
    lui/lei/Lei ha osteso
    🔊
    noi abbiamo osteso
    🔊
    voi avete osteso
    🔊
    loro hanno osteso
    🔊

    Tempo composto

    ostendere trapassato prossimo

    io avevo osteso
    🔊
    tu avevi osteso
    🔊
    lui/lei/Lei aveva osteso
    🔊
    noi avevamo osteso
    🔊
    voi avevate osteso
    🔊
    loro avevano osteso
    🔊
    Tempo composto

    ostendere trapassato remoto

    io ebbi osteso
    🔊
    tu avesti osteso
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe osteso
    🔊
    noi avemmo osteso
    🔊
    voi aveste osteso
    🔊
    loro ebbero osteso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo ostendere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio ostendere


    Tempo semplice

    ostendere congiuntivo presente

    io ostenda
    🔊
    tu ostenda
    🔊
    lui/lei/Lei ostenda
    🔊
    noi ostendiamo
    🔊
    voi ostendiate
    🔊
    loro ostendano
    🔊
    Tempo semplice

    ostendere congiuntivo imperfetto

    io ostendessi
    🔊
    tu ostendessi
    🔊
    lui/lei/Lei ostendesse
    🔊
    noi ostendessimo
    🔊
    voi ostendeste
    🔊
    loro ostendessero
    🔊

    Tempo composto

    ostendere congiuntivo passato

    io abbia osteso
    🔊
    tu abbia osteso
    🔊
    lui/lei/Lei abbia osteso
    🔊
    noi abbiamo osteso
    🔊
    voi abbiate osteso
    🔊
    loro abbiano osteso
    🔊
    Tempo composto

    ostendere congiuntivo trapassato

    io avessi osteso
    🔊
    tu avessi osteso
    🔊
    lui/lei/Lei avesse osteso
    🔊
    noi avessimo osteso
    🔊
    voi aveste osteso
    🔊
    loro avessero osteso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale ostendere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui ostendere


    Tempo semplice

    ostendere condizionale presente

    io ostenderei
    🔊
    tu ostenderesti
    🔊
    lui/lei/Lei ostenderebbe
    🔊
    noi ostenderemmo
    🔊
    voi ostendereste
    🔊
    loro ostenderebbero
    🔊
    Tempo composto

    ostendere condizionale passato

    io avrei osteso
    🔊
    tu avresti osteso
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe osteso
    🔊
    noi avremmo osteso
    🔊
    voi avreste osteso
    🔊
    loro avrebbero osteso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo ostendere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui ostendere


    ostendere imperativo

    tu ostendi
    🔊
    noi ostendiamo
    🔊
    voi ostendete
    🔊

    ostendere congiuntivo esortativo

    Lei ostenda
    🔊
    Che lui/lei ostenda
    🔊
    Che loro ostendano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!