🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha orlato il vestito con del pizzo. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    orlare :
    or||re : (accento grave)

    indicativo orlare. Veiksmažodžio orlare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    orlare presente

    io orlo
    🔊
    tu orli
    🔊
    lui/lei/Lei orla
    🔊
    noi orliamo
    🔊
    voi orlate
    🔊
    loro orlano
    🔊
    Tempo semplice

    orlare imperfetto

    io orlavo
    🔊
    tu orlavi
    🔊
    lui/lei/Lei orlava
    🔊
    noi orlavamo
    🔊
    voi orlavate
    🔊
    loro orlavano
    🔊

    Tempo semplice

    orlare futuro semplice

    io orlerò
    🔊
    tu orlerai
    🔊
    lui/lei/Lei orlerà
    🔊
    noi orleremo
    🔊
    voi orlerete
    🔊
    loro orleranno
    🔊
    Tempo semplice

    orlare passato remoto

    io orlai
    🔊
    tu orlasti
    🔊
    lui/lei/Lei orlò
    🔊
    noi orlammo
    🔊
    voi orlaste
    🔊
    loro orlarono
    🔊

    Tempo composto

    orlare futuro anteriore

    io avrò orlato
    🔊
    tu avrai orlato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà orlato
    🔊
    noi avremo orlato
    🔊
    voi avrete orlato
    🔊
    loro avranno orlato
    🔊
    Tempo composto

    orlare passato prossimo

    io ho orlato
    🔊
    tu hai orlato
    🔊
    lui/lei/Lei ha orlato
    🔊
    noi abbiamo orlato
    🔊
    voi avete orlato
    🔊
    loro hanno orlato
    🔊

    Tempo composto

    orlare trapassato prossimo

    io avevo orlato
    🔊
    tu avevi orlato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva orlato
    🔊
    noi avevamo orlato
    🔊
    voi avevate orlato
    🔊
    loro avevano orlato
    🔊
    Tempo composto

    orlare trapassato remoto

    io ebbi orlato
    🔊
    tu avesti orlato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe orlato
    🔊
    noi avemmo orlato
    🔊
    voi aveste orlato
    🔊
    loro ebbero orlato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo orlare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio orlare


    Tempo semplice

    orlare congiuntivo presente

    io orli
    🔊
    tu orli
    🔊
    lui/lei/Lei orli
    🔊
    noi orliamo
    🔊
    voi orliate
    🔊
    loro orlino
    🔊
    Tempo semplice

    orlare congiuntivo imperfetto

    io orlassi
    🔊
    tu orlassi
    🔊
    lui/lei/Lei orlasse
    🔊
    noi orlassimo
    🔊
    voi orlaste
    🔊
    loro orlassero
    🔊

    Tempo composto

    orlare congiuntivo passato

    io abbia orlato
    🔊
    tu abbia orlato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia orlato
    🔊
    noi abbiamo orlato
    🔊
    voi abbiate orlato
    🔊
    loro abbiano orlato
    🔊
    Tempo composto

    orlare congiuntivo trapassato

    io avessi orlato
    🔊
    tu avessi orlato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse orlato
    🔊
    noi avessimo orlato
    🔊
    voi aveste orlato
    🔊
    loro avessero orlato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale orlare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui orlare


    Tempo semplice

    orlare condizionale presente

    io orlerei
    🔊
    tu orleresti
    🔊
    lui/lei/Lei orlerebbe
    🔊
    noi orleremmo
    🔊
    voi orlereste
    🔊
    loro orlerebbero
    🔊
    Tempo composto

    orlare condizionale passato

    io avrei orlato
    🔊
    tu avresti orlato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe orlato
    🔊
    noi avremmo orlato
    🔊
    voi avreste orlato
    🔊
    loro avrebbero orlato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo orlare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui orlare


    orlare imperativo

    tu orla
    🔊
    noi orliamo
    🔊
    voi orlate
    🔊

    orlare congiuntivo esortativo

    Lei orli
    🔊
    Che lui/lei orli
    🔊
    Che loro orlino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!