🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Loro si sono orientati in fretta. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
    orientare :
    o|rien||re : (accento grave)

    indicativo orientare. Veiksmažodžio orientare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    orientare presente

    io oriento
    🔊
    tu orienti
    🔊
    lui/lei/Lei orienta
    🔊
    noi orientiamo
    🔊
    voi orientate
    🔊
    loro orientano
    🔊
    Tempo semplice

    orientare imperfetto

    io orientavo
    🔊
    tu orientavi
    🔊
    lui/lei/Lei orientava
    🔊
    noi orientavamo
    🔊
    voi orientavate
    🔊
    loro orientavano
    🔊

    Tempo semplice

    orientare futuro semplice

    io orienterò
    🔊
    tu orienterai
    🔊
    lui/lei/Lei orienterà
    🔊
    noi orienteremo
    🔊
    voi orienterete
    🔊
    loro orienteranno
    🔊
    Tempo semplice

    orientare passato remoto

    io orientai
    🔊
    tu orientasti
    🔊
    lui/lei/Lei orientò
    🔊
    noi orientammo
    🔊
    voi orientaste
    🔊
    loro orientarono
    🔊

    Tempo composto

    orientare futuro anteriore

    io avrò orientato
    🔊
    tu avrai orientato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà orientato
    🔊
    noi avremo orientato
    🔊
    voi avrete orientato
    🔊
    loro avranno orientato
    🔊
    Tempo composto

    orientare passato prossimo

    io ho orientato
    🔊
    tu hai orientato
    🔊
    lui/lei/Lei ha orientato
    🔊
    noi abbiamo orientato
    🔊
    voi avete orientato
    🔊
    loro hanno orientato
    🔊

    Tempo composto

    orientare trapassato prossimo

    io avevo orientato
    🔊
    tu avevi orientato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva orientato
    🔊
    noi avevamo orientato
    🔊
    voi avevate orientato
    🔊
    loro avevano orientato
    🔊
    Tempo composto

    orientare trapassato remoto

    io ebbi orientato
    🔊
    tu avesti orientato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe orientato
    🔊
    noi avemmo orientato
    🔊
    voi aveste orientato
    🔊
    loro ebbero orientato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo orientare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio orientare


    Tempo semplice

    orientare congiuntivo presente

    io orienti
    🔊
    tu orienti
    🔊
    lui/lei/Lei orienti
    🔊
    noi orientiamo
    🔊
    voi orientiate
    🔊
    loro orientino
    🔊
    Tempo semplice

    orientare congiuntivo imperfetto

    io orientassi
    🔊
    tu orientassi
    🔊
    lui/lei/Lei orientasse
    🔊
    noi orientassimo
    🔊
    voi orientaste
    🔊
    loro orientassero
    🔊

    Tempo composto

    orientare congiuntivo passato

    io abbia orientato
    🔊
    tu abbia orientato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia orientato
    🔊
    noi abbiamo orientato
    🔊
    voi abbiate orientato
    🔊
    loro abbiano orientato
    🔊
    Tempo composto

    orientare congiuntivo trapassato

    io avessi orientato
    🔊
    tu avessi orientato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse orientato
    🔊
    noi avessimo orientato
    🔊
    voi aveste orientato
    🔊
    loro avessero orientato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale orientare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui orientare


    Tempo semplice

    orientare condizionale presente

    io orienterei
    🔊
    tu orienteresti
    🔊
    lui/lei/Lei orienterebbe
    🔊
    noi orienteremmo
    🔊
    voi orientereste
    🔊
    loro orienterebbero
    🔊
    Tempo composto

    orientare condizionale passato

    io avrei orientato
    🔊
    tu avresti orientato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe orientato
    🔊
    noi avremmo orientato
    🔊
    voi avreste orientato
    🔊
    loro avrebbero orientato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo orientare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui orientare


    orientare imperativo

    tu orienta
    🔊
    noi orientiamo
    🔊
    voi orientate
    🔊

    orientare congiuntivo esortativo

    Lei orienti
    🔊
    Che lui/lei orienti
    🔊
    Che loro orientino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!