Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Loro si sono orientati in fretta. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
    orientare :
    o|rien|tà|re : (accento grave)

    indicativo orientare. Veiksmažodžio orientare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente orientare

    io oriento
    🔊
    tu orienti
    🔊
    lui/lei/Lei orienta
    🔊
    noi orientiamo
    🔊
    voi orientate
    🔊
    loro orientano
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto orientare

    io orientavo
    🔊
    tu orientavi
    🔊
    lui/lei/Lei orientava
    🔊
    noi orientavamo
    🔊
    voi orientavate
    🔊
    loro orientavano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice orientare

    io orienterò
    🔊
    tu orienterai
    🔊
    lui/lei/Lei orienterà
    🔊
    noi orienteremo
    🔊
    voi orienterete
    🔊
    loro orienteranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto orientare

    io orientai
    🔊
    tu orientasti
    🔊
    lui/lei/Lei orientò
    🔊
    noi orientammo
    🔊
    voi orientaste
    🔊
    loro orientarono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore orientare

    io avrò orientato
    🔊
    tu avrai orientato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà orientato
    🔊
    noi avremo orientato
    🔊
    voi avrete orientato
    🔊
    loro avranno orientato
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo orientare

    io ho orientato
    🔊
    tu hai orientato
    🔊
    lui/lei/Lei ha orientato
    🔊
    noi abbiamo orientato
    🔊
    voi avete orientato
    🔊
    loro hanno orientato
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo orientare

    io avevo orientato
    🔊
    tu avevi orientato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva orientato
    🔊
    noi avevamo orientato
    🔊
    voi avevate orientato
    🔊
    loro avevano orientato
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto orientare

    io ebbi orientato
    🔊
    tu avesti orientato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe orientato
    🔊
    noi avemmo orientato
    🔊
    voi aveste orientato
    🔊
    loro ebbero orientato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo orientare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio orientare


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente orientare

    io orienti
    🔊
    tu orienti
    🔊
    lui/lei/Lei orienti
    🔊
    noi orientiamo
    🔊
    voi orientiate
    🔊
    loro orientino
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto orientare

    io orientassi
    🔊
    tu orientassi
    🔊
    lui/lei/Lei orientasse
    🔊
    noi orientassimo
    🔊
    voi orientaste
    🔊
    loro orientassero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato orientare

    io abbia orientato
    🔊
    tu abbia orientato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia orientato
    🔊
    noi abbiamo orientato
    🔊
    voi abbiate orientato
    🔊
    loro abbiano orientato
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato orientare

    io avessi orientato
    🔊
    tu avessi orientato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse orientato
    🔊
    noi avessimo orientato
    🔊
    voi aveste orientato
    🔊
    loro avessero orientato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale orientare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui orientare


    Tempo semplice

    Condizionale presente orientare

    io orienterei
    🔊
    tu orienteresti
    🔊
    lui/lei/Lei orienterebbe
    🔊
    noi orienteremmo
    🔊
    voi orientereste
    🔊
    loro orienterebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato orientare

    io avrei orientato
    🔊
    tu avresti orientato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe orientato
    🔊
    noi avremmo orientato
    🔊
    voi avreste orientato
    🔊
    loro avrebbero orientato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo orientare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui orientare


    Imperativo orientare

    tu orienta
    🔊
    noi orientiamo
    🔊
    voi orientate
    🔊

    Congiuntivo orientare

    Lei orienti
    🔊
    Che lui/lei orienti
    🔊
    Che loro orientino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!