🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno ordito un piano per il successo. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    ordire :
    or||re : (accento grave)

    indicativo ordire. Veiksmažodžio ordire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente ordire

    io ordisco
    🔊
    tu ordisci
    🔊
    lui/lei/Lei ordisce
    🔊
    noi ordiamo
    🔊
    voi ordite
    🔊
    loro ordiscono
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto ordire

    io ordivo
    🔊
    tu ordivi
    🔊
    lui/lei/Lei ordiva
    🔊
    noi ordivamo
    🔊
    voi ordivate
    🔊
    loro ordivano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice ordire

    io ordirò
    🔊
    tu ordirai
    🔊
    lui/lei/Lei ordirà
    🔊
    noi ordiremo
    🔊
    voi ordirete
    🔊
    loro ordiranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto ordire

    io ordii
    🔊
    tu ordisti
    🔊
    lui/lei/Lei ordì
    🔊
    noi ordimmo
    🔊
    voi ordiste
    🔊
    loro ordirono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore ordire

    io avrò ordito
    🔊
    tu avrai ordito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà ordito
    🔊
    noi avremo ordito
    🔊
    voi avrete ordito
    🔊
    loro avranno ordito
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo ordire

    io ho ordito
    🔊
    tu hai ordito
    🔊
    lui/lei/Lei ha ordito
    🔊
    noi abbiamo ordito
    🔊
    voi avete ordito
    🔊
    loro hanno ordito
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo ordire

    io avevo ordito
    🔊
    tu avevi ordito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva ordito
    🔊
    noi avevamo ordito
    🔊
    voi avevate ordito
    🔊
    loro avevano ordito
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto ordire

    io ebbi ordito
    🔊
    tu avesti ordito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe ordito
    🔊
    noi avemmo ordito
    🔊
    voi aveste ordito
    🔊
    loro ebbero ordito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo ordire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio ordire


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente ordire

    io ordisca
    🔊
    tu ordisca
    🔊
    lui/lei/Lei ordisca
    🔊
    noi ordiamo
    🔊
    voi ordiate
    🔊
    loro ordiscano
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto ordire

    io ordissi
    🔊
    tu ordissi
    🔊
    lui/lei/Lei ordisse
    🔊
    noi ordissimo
    🔊
    voi ordiste
    🔊
    loro ordissero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato ordire

    io abbia ordito
    🔊
    tu abbia ordito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia ordito
    🔊
    noi abbiamo ordito
    🔊
    voi abbiate ordito
    🔊
    loro abbiano ordito
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato ordire

    io avessi ordito
    🔊
    tu avessi ordito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse ordito
    🔊
    noi avessimo ordito
    🔊
    voi aveste ordito
    🔊
    loro avessero ordito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale ordire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui ordire


    Tempo semplice

    Condizionale presente ordire

    io ordirei
    🔊
    tu ordiresti
    🔊
    lui/lei/Lei ordirebbe
    🔊
    noi ordiremmo
    🔊
    voi ordireste
    🔊
    loro orderebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato ordire

    io avrei ordito
    🔊
    tu avresti ordito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe ordito
    🔊
    noi avremmo ordito
    🔊
    voi avreste ordito
    🔊
    loro avrebbero ordito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo ordire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui ordire


    Imperativo ordire

    tu ordisci
    🔊
    noi ordiamo
    🔊
    voi ordite
    🔊

    Congiuntivo ordire

    Lei ordisca
    🔊
    Che lui/lei ordisca
    🔊
    Che loro ordiscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!