🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha obliquato la strada. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
    obliquare :
    o|bli|quà|re : (accento grave)

    indicativo obliquare. Veiksmažodžio obliquare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    obliquare presente

    io obliquo
    🔊
    tu obliqui
    🔊
    lui/lei/Lei obliqua
    🔊
    noi obliquiamo
    🔊
    voi obliquate
    🔊
    loro obliquano
    🔊
    Tempo semplice

    obliquare imperfetto

    io obliquavo
    🔊
    tu obliquavi
    🔊
    lui/lei/Lei obliquava
    🔊
    noi obliquavamo
    🔊
    voi obliquavate
    🔊
    loro obliquavano
    🔊

    Tempo semplice

    obliquare futuro semplice

    io obliquerò
    🔊
    tu obliquerai
    🔊
    lui/lei/Lei obliquerà
    🔊
    noi obliqueremo
    🔊
    voi obliquerete
    🔊
    loro obliqueranno
    🔊
    Tempo semplice

    obliquare passato remoto

    io obliquai
    🔊
    tu obliquasti
    🔊
    lui/lei/Lei obliquò
    🔊
    noi obliquammo
    🔊
    voi obliquaste
    🔊
    loro obliquarono
    🔊

    Tempo composto

    obliquare futuro anteriore

    io avrò obliquato
    🔊
    tu avrai obliquato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà obliquato
    🔊
    noi avremo obliquato
    🔊
    voi avrete obliquato
    🔊
    loro avranno obliquato
    🔊
    Tempo composto

    obliquare passato prossimo

    io ho obliquato
    🔊
    tu hai obliquato
    🔊
    lui/lei/Lei ha obliquato
    🔊
    noi abbiamo obliquato
    🔊
    voi avete obliquato
    🔊
    loro hanno obliquato
    🔊

    Tempo composto

    obliquare trapassato prossimo

    io avevo obliquato
    🔊
    tu avevi obliquato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva obliquato
    🔊
    noi avevamo obliquato
    🔊
    voi avevate obliquato
    🔊
    loro avevano obliquato
    🔊
    Tempo composto

    obliquare trapassato remoto

    io ebbi obliquato
    🔊
    tu avesti obliquato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe obliquato
    🔊
    noi avemmo obliquato
    🔊
    voi aveste obliquato
    🔊
    loro ebbero obliquato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo obliquare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio obliquare


    Tempo semplice

    obliquare congiuntivo presente

    io obliqui
    🔊
    tu obliqui
    🔊
    lui/lei/Lei obliqui
    🔊
    noi obliquiamo
    🔊
    voi obliquiate
    🔊
    loro obliquino
    🔊
    Tempo semplice

    obliquare congiuntivo imperfetto

    io obliquassi
    🔊
    tu obliquassi
    🔊
    lui/lei/Lei obliquasse
    🔊
    noi obliquassimo
    🔊
    voi obliquaste
    🔊
    loro obliquassero
    🔊

    Tempo composto

    obliquare congiuntivo passato

    io abbia obliquato
    🔊
    tu abbia obliquato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia obliquato
    🔊
    noi abbiamo obliquato
    🔊
    voi abbiate obliquato
    🔊
    loro abbiano obliquato
    🔊
    Tempo composto

    obliquare congiuntivo trapassato

    io avessi obliquato
    🔊
    tu avessi obliquato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse obliquato
    🔊
    noi avessimo obliquato
    🔊
    voi aveste obliquato
    🔊
    loro avessero obliquato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale obliquare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui obliquare


    Tempo semplice

    obliquare condizionale presente

    io obliquerei
    🔊
    tu obliqueresti
    🔊
    lui/lei/Lei obliquerebbe
    🔊
    noi obliqueremmo
    🔊
    voi obliquereste
    🔊
    loro obliquerebbero
    🔊
    Tempo composto

    obliquare condizionale passato

    io avrei obliquato
    🔊
    tu avresti obliquato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe obliquato
    🔊
    noi avremmo obliquato
    🔊
    voi avreste obliquato
    🔊
    loro avrebbero obliquato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo obliquare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui obliquare


    obliquare imperativo

    tu obliqua
    🔊
    noi obliquiamo
    🔊
    voi obliquate
    🔊

    obliquare congiuntivo esortativo

    Lei obliqui
    🔊
    Che lui/lei obliqui
    🔊
    Che loro obliquino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!