🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ci hanno obbligato a restare. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    obbligare :
    ob|bli||re : (accento grave)

    indicativo obbligare. Veiksmažodžio obbligare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    obbligare presente

    io obbligo
    🔊
    tu obblighi
    🔊
    lui/lei/Lei obbliga
    🔊
    noi obblighiamo
    🔊
    voi obbligate
    🔊
    loro obbligano
    🔊
    Tempo semplice

    obbligare imperfetto

    io obbligavo
    🔊
    tu obbligavi
    🔊
    lui/lei/Lei obbligava
    🔊
    noi obbligavamo
    🔊
    voi obbligavate
    🔊
    loro obbligavano
    🔊

    Tempo semplice

    obbligare futuro semplice

    io obbligherò
    🔊
    tu obbligherai
    🔊
    lui/lei/Lei obbligherà
    🔊
    noi obbligheremo
    🔊
    voi obbligherete
    🔊
    loro obbligheranno
    🔊
    Tempo semplice

    obbligare passato remoto

    io obbligai
    🔊
    tu obbligasti
    🔊
    lui/lei/Lei obbligò
    🔊
    noi obbligammo
    🔊
    voi obbligaste
    🔊
    loro obbligarono
    🔊

    Tempo composto

    obbligare futuro anteriore

    io avrò obbligato
    🔊
    tu avrai obbligato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà obbligato
    🔊
    noi avremo obbligato
    🔊
    voi avrete obbligato
    🔊
    loro avranno obbligato
    🔊
    Tempo composto

    obbligare passato prossimo

    io ho obbligato
    🔊
    tu hai obbligato
    🔊
    lui/lei/Lei ha obbligato
    🔊
    noi abbiamo obbligato
    🔊
    voi avete obbligato
    🔊
    loro hanno obbligato
    🔊

    Tempo composto

    obbligare trapassato prossimo

    io avevo obbligato
    🔊
    tu avevi obbligato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva obbligato
    🔊
    noi avevamo obbligato
    🔊
    voi avevate obbligato
    🔊
    loro avevano obbligato
    🔊
    Tempo composto

    obbligare trapassato remoto

    io ebbi obbligato
    🔊
    tu avesti obbligato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe obbligato
    🔊
    noi avemmo obbligato
    🔊
    voi aveste obbligato
    🔊
    loro ebbero obbligato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo obbligare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio obbligare


    Tempo semplice

    obbligare congiuntivo presente

    io obblighi
    🔊
    tu obblighi
    🔊
    lui/lei/Lei obblighi
    🔊
    noi obblighiamo
    🔊
    voi obblighiate
    🔊
    loro obblighino
    🔊
    Tempo semplice

    obbligare congiuntivo imperfetto

    io obbligassi
    🔊
    tu obbligassi
    🔊
    lui/lei/Lei obbligasse
    🔊
    noi obbligassimo
    🔊
    voi obbligaste
    🔊
    loro obbligassero
    🔊

    Tempo composto

    obbligare congiuntivo passato

    io abbia obbligato
    🔊
    tu abbia obbligato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia obbligato
    🔊
    noi abbiamo obbligato
    🔊
    voi abbiate obbligato
    🔊
    loro abbiano obbligato
    🔊
    Tempo composto

    obbligare congiuntivo trapassato

    io avessi obbligato
    🔊
    tu avessi obbligato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse obbligato
    🔊
    noi avessimo obbligato
    🔊
    voi aveste obbligato
    🔊
    loro avessero obbligato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale obbligare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui obbligare


    Tempo semplice

    obbligare condizionale presente

    io obbligherei
    🔊
    tu obbligheresti
    🔊
    lui/lei/Lei obbligherebbe
    🔊
    noi obbligheremmo
    🔊
    voi obblighereste
    🔊
    loro obbligherebbero
    🔊
    Tempo composto

    obbligare condizionale passato

    io avrei obbligato
    🔊
    tu avresti obbligato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe obbligato
    🔊
    noi avremmo obbligato
    🔊
    voi avreste obbligato
    🔊
    loro avrebbero obbligato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo obbligare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui obbligare


    obbligare imperativo

    tu obbliga
    🔊
    noi obblighiamo
    🔊
    voi obbligate
    🔊

    obbligare congiuntivo esortativo

    Lei obblighi
    🔊
    Che lui/lei obblighi
    🔊
    Che loro obblighino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!