Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Hanno obbedito agli ordini senza esitazione. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
obbedire :
ob|be|dì|re
: (accento grave)
indicativo obbedire. Veiksmažodžio obbedire tiesioginė nuosaka
Tempo semplice
obbedire presente |
||
io | obbedisco |
🔊
|
tu | obbedisci |
🔊
|
lui/lei/Lei | obbedisce |
🔊
|
noi | obbediamo |
🔊
|
voi | obbedite |
🔊
|
loro | obbediscono |
🔊
|
Tempo semplice
obbedire imperfetto |
||
io | obbedivo |
🔊
|
tu | obbedivi |
🔊
|
lui/lei/Lei | obbediva |
🔊
|
noi | obbedivamo |
🔊
|
voi | obbedivate |
🔊
|
loro | obbedivano |
🔊
|
Tempo semplice
obbedire futuro semplice |
||
io | obbedirò |
🔊
|
tu | obbedirai |
🔊
|
lui/lei/Lei | obbedirà |
🔊
|
noi | obbediremo |
🔊
|
voi | obbedirete |
🔊
|
loro | obbediranno |
🔊
|
Tempo semplice
obbedire passato remoto |
||
io | obbedii |
🔊
|
tu | obbedisti |
🔊
|
lui/lei/Lei | obbedì |
🔊
|
noi | obbedimmo |
🔊
|
voi | obbediste |
🔊
|
loro | obbedirono |
🔊
|
Tempo composto
obbedire futuro anteriore |
||
io | avrò obbedito |
🔊
|
tu | avrai obbedito |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrà obbedito |
🔊
|
noi | avremo obbedito |
🔊
|
voi | avrete obbedito |
🔊
|
loro | avranno obbedito |
🔊
|
Tempo composto
obbedire passato prossimo |
||
io | ho obbedito |
🔊
|
tu | hai obbedito |
🔊
|
lui/lei/Lei | ha obbedito |
🔊
|
noi | abbiamo obbedito |
🔊
|
voi | avete obbedito |
🔊
|
loro | hanno obbedito |
🔊
|
Tempo composto
obbedire trapassato prossimo |
||
io | avevo obbedito |
🔊
|
tu | avevi obbedito |
🔊
|
lui/lei/Lei | aveva obbedito |
🔊
|
noi | avevamo obbedito |
🔊
|
voi | avevate obbedito |
🔊
|
loro | avevano obbedito |
🔊
|
Tempo composto
obbedire trapassato remoto |
||
io | ebbi obbedito |
🔊
|
tu | avesti obbedito |
🔊
|
lui/lei/Lei | ebbe obbedito |
🔊
|
noi | avemmo obbedito |
🔊
|
voi | aveste obbedito |
🔊
|
loro | ebbero obbedito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo obbedire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio obbedire
Tempo semplice
obbedire congiuntivo presente |
||
io | obbedisca |
🔊
|
tu | obbedisca |
🔊
|
lui/lei/Lei | obbedisca |
🔊
|
noi | obbediamo |
🔊
|
voi | obbediate |
🔊
|
loro | obbediscano |
🔊
|
Tempo semplice
obbedire congiuntivo imperfetto |
||
io | obbedissi |
🔊
|
tu | obbedissi |
🔊
|
lui/lei/Lei | obbedisse |
🔊
|
noi | obbedissimo |
🔊
|
voi | obbediste |
🔊
|
loro | obbedissero |
🔊
|
Tempo composto
obbedire congiuntivo passato |
||
io | abbia obbedito |
🔊
|
tu | abbia obbedito |
🔊
|
lui/lei/Lei | abbia obbedito |
🔊
|
noi | abbiamo obbedito |
🔊
|
voi | abbiate obbedito |
🔊
|
loro | abbiano obbedito |
🔊
|
Tempo composto
obbedire congiuntivo trapassato |
||
io | avessi obbedito |
🔊
|
tu | avessi obbedito |
🔊
|
lui/lei/Lei | avesse obbedito |
🔊
|
noi | avessimo obbedito |
🔊
|
voi | aveste obbedito |
🔊
|
loro | avessero obbedito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale obbedire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui obbedire
Tempo semplice
obbedire condizionale presente |
||
io | obbedirei |
🔊
|
tu | obbediresti |
🔊
|
lui/lei/Lei | obbedirebbe |
🔊
|
noi | obbediremmo |
🔊
|
voi | obbedireste |
🔊
|
loro | obbederebbero |
🔊
|
Tempo composto
obbedire condizionale passato |
||
io | avrei obbedito |
🔊
|
tu | avresti obbedito |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrebbe obbedito |
🔊
|
noi | avremmo obbedito |
🔊
|
voi | avreste obbedito |
🔊
|
loro | avrebbero obbedito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo obbedire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui obbedire
obbedire imperativo |
||
tu | obbedi |
🔊
|
noi | obbediamo |
🔊
|
voi | obbedite |
🔊
|
obbedire congiuntivo esortativo |
||
Lei | obbedisca |
🔊
|
Che lui/lei | obbedisca |
🔊
|
Che loro | obbediscano |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!