Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno notato un cambiamento. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    notare :
    no|tà|re : (accento grave)

    indicativo notare. Veiksmažodžio notare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente notare

    io noto
    🔊
    tu noti
    🔊
    lui/lei/Lei nota
    🔊
    noi notiamo
    🔊
    voi notate
    🔊
    loro notano
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto notare

    io notavo
    🔊
    tu notavi
    🔊
    lui/lei/Lei notava
    🔊
    noi notavamo
    🔊
    voi notavate
    🔊
    loro notavano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice notare

    io noterò
    🔊
    tu noterai
    🔊
    lui/lei/Lei noterà
    🔊
    noi noteremo
    🔊
    voi noterete
    🔊
    loro noteranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto notare

    io notai
    🔊
    tu notasti
    🔊
    lui/lei/Lei notò
    🔊
    noi notammo
    🔊
    voi notaste
    🔊
    loro notarono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore notare

    io avrò notato
    🔊
    tu avrai notato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà notato
    🔊
    noi avremo notato
    🔊
    voi avrete notato
    🔊
    loro avranno notato
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo notare

    io ho notato
    🔊
    tu hai notato
    🔊
    lui/lei/Lei ha notato
    🔊
    noi abbiamo notato
    🔊
    voi avete notato
    🔊
    loro hanno notato
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo notare

    io avevo notato
    🔊
    tu avevi notato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva notato
    🔊
    noi avevamo notato
    🔊
    voi avevate notato
    🔊
    loro avevano notato
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto notare

    io ebbi notato
    🔊
    tu avesti notato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe notato
    🔊
    noi avemmo notato
    🔊
    voi aveste notato
    🔊
    loro ebbero notato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo notare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio notare


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente notare

    io noti
    🔊
    tu noti
    🔊
    lui/lei/Lei noti
    🔊
    noi notiamo
    🔊
    voi notiate
    🔊
    loro notino
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto notare

    io notassi
    🔊
    tu notassi
    🔊
    lui/lei/Lei notasse
    🔊
    noi notassimo
    🔊
    voi notaste
    🔊
    loro notassero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato notare

    io abbia notato
    🔊
    tu abbia notato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia notato
    🔊
    noi abbiamo notato
    🔊
    voi abbiate notato
    🔊
    loro abbiano notato
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato notare

    io avessi notato
    🔊
    tu avessi notato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse notato
    🔊
    noi avessimo notato
    🔊
    voi aveste notato
    🔊
    loro avessero notato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale notare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui notare


    Tempo semplice

    Condizionale presente notare

    io noterei
    🔊
    tu noteresti
    🔊
    lui/lei/Lei noterebbe
    🔊
    noi noteremmo
    🔊
    voi notereste
    🔊
    loro noterebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato notare

    io avrei notato
    🔊
    tu avresti notato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe notato
    🔊
    noi avremmo notato
    🔊
    voi avreste notato
    🔊
    loro avrebbero notato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo notare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui notare


    Imperativo notare

    tu nota
    🔊
    noi notiamo
    🔊
    voi notate
    🔊

    Congiuntivo notare

    Lei noti
    🔊
    Che lui/lei noti
    🔊
    Che loro notino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!