🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno notato un cambiamento. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    notare :
    no||re : (accento grave)

    indicativo notare. Veiksmažodžio notare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    notare presente

    io noto
    🔊
    tu noti
    🔊
    lui/lei/Lei nota
    🔊
    noi notiamo
    🔊
    voi notate
    🔊
    loro notano
    🔊
    Tempo semplice

    notare imperfetto

    io notavo
    🔊
    tu notavi
    🔊
    lui/lei/Lei notava
    🔊
    noi notavamo
    🔊
    voi notavate
    🔊
    loro notavano
    🔊

    Tempo semplice

    notare futuro semplice

    io noterò
    🔊
    tu noterai
    🔊
    lui/lei/Lei noterà
    🔊
    noi noteremo
    🔊
    voi noterete
    🔊
    loro noteranno
    🔊
    Tempo semplice

    notare passato remoto

    io notai
    🔊
    tu notasti
    🔊
    lui/lei/Lei notò
    🔊
    noi notammo
    🔊
    voi notaste
    🔊
    loro notarono
    🔊

    Tempo composto

    notare futuro anteriore

    io avrò notato
    🔊
    tu avrai notato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà notato
    🔊
    noi avremo notato
    🔊
    voi avrete notato
    🔊
    loro avranno notato
    🔊
    Tempo composto

    notare passato prossimo

    io ho notato
    🔊
    tu hai notato
    🔊
    lui/lei/Lei ha notato
    🔊
    noi abbiamo notato
    🔊
    voi avete notato
    🔊
    loro hanno notato
    🔊

    Tempo composto

    notare trapassato prossimo

    io avevo notato
    🔊
    tu avevi notato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva notato
    🔊
    noi avevamo notato
    🔊
    voi avevate notato
    🔊
    loro avevano notato
    🔊
    Tempo composto

    notare trapassato remoto

    io ebbi notato
    🔊
    tu avesti notato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe notato
    🔊
    noi avemmo notato
    🔊
    voi aveste notato
    🔊
    loro ebbero notato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo notare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio notare


    Tempo semplice

    notare congiuntivo presente

    io noti
    🔊
    tu noti
    🔊
    lui/lei/Lei noti
    🔊
    noi notiamo
    🔊
    voi notiate
    🔊
    loro notino
    🔊
    Tempo semplice

    notare congiuntivo imperfetto

    io notassi
    🔊
    tu notassi
    🔊
    lui/lei/Lei notasse
    🔊
    noi notassimo
    🔊
    voi notaste
    🔊
    loro notassero
    🔊

    Tempo composto

    notare congiuntivo passato

    io abbia notato
    🔊
    tu abbia notato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia notato
    🔊
    noi abbiamo notato
    🔊
    voi abbiate notato
    🔊
    loro abbiano notato
    🔊
    Tempo composto

    notare congiuntivo trapassato

    io avessi notato
    🔊
    tu avessi notato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse notato
    🔊
    noi avessimo notato
    🔊
    voi aveste notato
    🔊
    loro avessero notato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale notare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui notare


    Tempo semplice

    notare condizionale presente

    io noterei
    🔊
    tu noteresti
    🔊
    lui/lei/Lei noterebbe
    🔊
    noi noteremmo
    🔊
    voi notereste
    🔊
    loro noterebbero
    🔊
    Tempo composto

    notare condizionale passato

    io avrei notato
    🔊
    tu avresti notato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe notato
    🔊
    noi avremmo notato
    🔊
    voi avreste notato
    🔊
    loro avrebbero notato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo notare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui notare


    notare imperativo

    tu nota
    🔊
    noi notiamo
    🔊
    voi notate
    🔊

    notare congiuntivo esortativo

    Lei noti
    🔊
    Che lui/lei noti
    🔊
    Che loro notino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!