🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha nominato il suo successore. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    nominare :
    no|mi||re : (accento grave)

    indicativo nominare. Veiksmažodžio nominare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    nominare presente

    io nomino
    🔊
    tu nomini
    🔊
    lui/lei/Lei nomina
    🔊
    noi nominiamo
    🔊
    voi nominate
    🔊
    loro nominano
    🔊
    Tempo semplice

    nominare imperfetto

    io nominavo
    🔊
    tu nominavi
    🔊
    lui/lei/Lei nominava
    🔊
    noi nominavamo
    🔊
    voi nominavate
    🔊
    loro nominavano
    🔊

    Tempo semplice

    nominare futuro semplice

    io nominerò
    🔊
    tu nominerai
    🔊
    lui/lei/Lei nominerà
    🔊
    noi nomineremo
    🔊
    voi nominerete
    🔊
    loro nomineranno
    🔊
    Tempo semplice

    nominare passato remoto

    io nominai
    🔊
    tu nominasti
    🔊
    lui/lei/Lei nominò
    🔊
    noi nominammo
    🔊
    voi nominaste
    🔊
    loro nominarono
    🔊

    Tempo composto

    nominare futuro anteriore

    io avrò nominato
    🔊
    tu avrai nominato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà nominato
    🔊
    noi avremo nominato
    🔊
    voi avrete nominato
    🔊
    loro avranno nominato
    🔊
    Tempo composto

    nominare passato prossimo

    io ho nominato
    🔊
    tu hai nominato
    🔊
    lui/lei/Lei ha nominato
    🔊
    noi abbiamo nominato
    🔊
    voi avete nominato
    🔊
    loro hanno nominato
    🔊

    Tempo composto

    nominare trapassato prossimo

    io avevo nominato
    🔊
    tu avevi nominato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva nominato
    🔊
    noi avevamo nominato
    🔊
    voi avevate nominato
    🔊
    loro avevano nominato
    🔊
    Tempo composto

    nominare trapassato remoto

    io ebbi nominato
    🔊
    tu avesti nominato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe nominato
    🔊
    noi avemmo nominato
    🔊
    voi aveste nominato
    🔊
    loro ebbero nominato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo nominare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio nominare


    Tempo semplice

    nominare congiuntivo presente

    io nomini
    🔊
    tu nomini
    🔊
    lui/lei/Lei nomini
    🔊
    noi nominiamo
    🔊
    voi nominiate
    🔊
    loro nominino
    🔊
    Tempo semplice

    nominare congiuntivo imperfetto

    io nominassi
    🔊
    tu nominassi
    🔊
    lui/lei/Lei nominasse
    🔊
    noi nominassimo
    🔊
    voi nominaste
    🔊
    loro nominassero
    🔊

    Tempo composto

    nominare congiuntivo passato

    io abbia nominato
    🔊
    tu abbia nominato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia nominato
    🔊
    noi abbiamo nominato
    🔊
    voi abbiate nominato
    🔊
    loro abbiano nominato
    🔊
    Tempo composto

    nominare congiuntivo trapassato

    io avessi nominato
    🔊
    tu avessi nominato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse nominato
    🔊
    noi avessimo nominato
    🔊
    voi aveste nominato
    🔊
    loro avessero nominato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale nominare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui nominare


    Tempo semplice

    nominare condizionale presente

    io nominerei
    🔊
    tu nomineresti
    🔊
    lui/lei/Lei nominerebbe
    🔊
    noi nomineremmo
    🔊
    voi nominereste
    🔊
    loro nominerebbero
    🔊
    Tempo composto

    nominare condizionale passato

    io avrei nominato
    🔊
    tu avresti nominato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe nominato
    🔊
    noi avremmo nominato
    🔊
    voi avreste nominato
    🔊
    loro avrebbero nominato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo nominare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui nominare


    nominare imperativo

    tu nomina
    🔊
    noi nominiamo
    🔊
    voi nominate
    🔊

    nominare congiuntivo esortativo

    Lei nomini
    🔊
    Che lui/lei nomini
    🔊
    Che loro nominino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!