Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    La situazione è mutata nel tempo. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    mutare :
    mu|tà|re : (accento grave)

    indicativo mutare. Veiksmažodžio mutare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente mutare

    io muto
    🔊
    tu muti
    🔊
    lui/lei/Lei muta
    🔊
    noi mutiamo
    🔊
    voi mutate
    🔊
    loro mutano
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto mutare

    io mutavo
    🔊
    tu mutavi
    🔊
    lui/lei/Lei mutava
    🔊
    noi mutavamo
    🔊
    voi mutavate
    🔊
    loro mutavano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice mutare

    io muterò
    🔊
    tu muterai
    🔊
    lui/lei/Lei muterà
    🔊
    noi muteremo
    🔊
    voi muterete
    🔊
    loro muteranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto mutare

    io mutai
    🔊
    tu mutasti
    🔊
    lui/lei/Lei mutò
    🔊
    noi mutammo
    🔊
    voi mutaste
    🔊
    loro mutarono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore mutare

    io avrò mutato
    🔊
    tu avrai mutato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà mutato
    🔊
    noi avremo mutato
    🔊
    voi avrete mutato
    🔊
    loro avranno mutato
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo mutare

    io ho mutato
    🔊
    tu hai mutato
    🔊
    lui/lei/Lei ha mutato
    🔊
    noi abbiamo mutato
    🔊
    voi avete mutato
    🔊
    loro hanno mutato
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo mutare

    io avevo mutato
    🔊
    tu avevi mutato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva mutato
    🔊
    noi avevamo mutato
    🔊
    voi avevate mutato
    🔊
    loro avevano mutato
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto mutare

    io ebbi mutato
    🔊
    tu avesti mutato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe mutato
    🔊
    noi avemmo mutato
    🔊
    voi aveste mutato
    🔊
    loro ebbero mutato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo mutare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio mutare


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente mutare

    io muti
    🔊
    tu muti
    🔊
    lui/lei/Lei muti
    🔊
    noi mutiamo
    🔊
    voi mutiate
    🔊
    loro mutino
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto mutare

    io mutassi
    🔊
    tu mutassi
    🔊
    lui/lei/Lei mutasse
    🔊
    noi mutassimo
    🔊
    voi mutaste
    🔊
    loro mutassero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato mutare

    io abbia mutato
    🔊
    tu abbia mutato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia mutato
    🔊
    noi abbiamo mutato
    🔊
    voi abbiate mutato
    🔊
    loro abbiano mutato
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato mutare

    io avessi mutato
    🔊
    tu avessi mutato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse mutato
    🔊
    noi avessimo mutato
    🔊
    voi aveste mutato
    🔊
    loro avessero mutato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale mutare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui mutare


    Tempo semplice

    Condizionale presente mutare

    io muterei
    🔊
    tu muteresti
    🔊
    lui/lei/Lei muterebbe
    🔊
    noi muteremmo
    🔊
    voi mutereste
    🔊
    loro muterebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato mutare

    io avrei mutato
    🔊
    tu avresti mutato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe mutato
    🔊
    noi avremmo mutato
    🔊
    voi avreste mutato
    🔊
    loro avrebbero mutato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo mutare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui mutare


    Imperativo mutare

    tu muta
    🔊
    noi mutiamo
    🔊
    voi mutate
    🔊

    Congiuntivo mutare

    Lei muti
    🔊
    Che lui/lei muti
    🔊
    Che loro mutino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!