🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha munito il cavallo di sellino. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
    munire :
    mu||re : (accento grave)

    indicativo munire. Veiksmažodžio munire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente munire

    io munisco
    🔊
    tu munisci
    🔊
    lui/lei/Lei munisce
    🔊
    noi muniamo
    🔊
    voi munite
    🔊
    loro muniscono
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto munire

    io munivo
    🔊
    tu munivi
    🔊
    lui/lei/Lei muniva
    🔊
    noi munivamo
    🔊
    voi munivate
    🔊
    loro munivano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice munire

    io munirò
    🔊
    tu munirai
    🔊
    lui/lei/Lei munirà
    🔊
    noi muniremo
    🔊
    voi munirete
    🔊
    loro muniranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto munire

    io munii
    🔊
    tu munisti
    🔊
    lui/lei/Lei munì
    🔊
    noi munimmo
    🔊
    voi muniste
    🔊
    loro munirono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore munire

    io avrò munito
    🔊
    tu avrai munito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà munito
    🔊
    noi avremo munito
    🔊
    voi avrete munito
    🔊
    loro avranno munito
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo munire

    io ho munito
    🔊
    tu hai munito
    🔊
    lui/lei/Lei ha munito
    🔊
    noi abbiamo munito
    🔊
    voi avete munito
    🔊
    loro hanno munito
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo munire

    io avevo munito
    🔊
    tu avevi munito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva munito
    🔊
    noi avevamo munito
    🔊
    voi avevate munito
    🔊
    loro avevano munito
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto munire

    io ebbi munito
    🔊
    tu avesti munito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe munito
    🔊
    noi avemmo munito
    🔊
    voi aveste munito
    🔊
    loro ebbero munito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo munire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio munire


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente munire

    io munisca
    🔊
    tu munisca
    🔊
    lui/lei/Lei munisca
    🔊
    noi muniamo
    🔊
    voi muniate
    🔊
    loro muniscano
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto munire

    io munissi
    🔊
    tu munissi
    🔊
    lui/lei/Lei munisse
    🔊
    noi munissimo
    🔊
    voi muniste
    🔊
    loro munissero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato munire

    io abbia munito
    🔊
    tu abbia munito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia munito
    🔊
    noi abbiamo munito
    🔊
    voi abbiate munito
    🔊
    loro abbiano munito
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato munire

    io avessi munito
    🔊
    tu avessi munito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse munito
    🔊
    noi avessimo munito
    🔊
    voi aveste munito
    🔊
    loro avessero munito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale munire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui munire


    Tempo semplice

    Condizionale presente munire

    io munirei
    🔊
    tu muniresti
    🔊
    lui/lei/Lei munirebbe
    🔊
    noi muniremmo
    🔊
    voi munireste
    🔊
    loro munerebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato munire

    io avrei munito
    🔊
    tu avresti munito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe munito
    🔊
    noi avremmo munito
    🔊
    voi avreste munito
    🔊
    loro avrebbero munito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo munire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui munire


    Imperativo munire

    tu munisci
    🔊
    noi muniamo
    🔊
    voi munite
    🔊

    Congiuntivo munire

    Lei munisca
    🔊
    Che lui/lei munisca
    🔊
    Che loro muniscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!