Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Il toro ha mugghiato nella stalla. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
mugghiare :
mug|ghià|re
: (accento grave)
indicativo mugghiare. Veiksmažodžio mugghiare tiesioginė nuosaka
Tempo semplice
mugghiare presente |
||
io | mugghio |
🔊
|
tu | mugghi |
🔊
|
lui/lei/Lei | mugghia |
🔊
|
noi | mugghiamo |
🔊
|
voi | mugghiate |
🔊
|
loro | mugghiano |
🔊
|
Tempo semplice
mugghiare imperfetto |
||
io | mugghiavo |
🔊
|
tu | mugghiavi |
🔊
|
lui/lei/Lei | mugghiava |
🔊
|
noi | mugghiavamo |
🔊
|
voi | mugghiavate |
🔊
|
loro | mugghiavano |
🔊
|
Tempo semplice
mugghiare futuro semplice |
||
io | mugghierò |
🔊
|
tu | mugghierai |
🔊
|
lui/lei/Lei | mugghierà |
🔊
|
noi | mugghieremo |
🔊
|
voi | mugghierete |
🔊
|
loro | mugghieranno |
🔊
|
Tempo semplice
mugghiare passato remoto |
||
io | mugghiai |
🔊
|
tu | mugghiasti |
🔊
|
lui/lei/Lei | mugghiò |
🔊
|
noi | mugghiammo |
🔊
|
voi | mugghiaste |
🔊
|
loro | mugghiarono |
🔊
|
Tempo composto
mugghiare futuro anteriore |
||
io | avrò mugghiato |
🔊
|
tu | avrai mugghiato |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrà mugghiato |
🔊
|
noi | avremo mugghiato |
🔊
|
voi | avrete mugghiato |
🔊
|
loro | avranno mugghiato |
🔊
|
Tempo composto
mugghiare passato prossimo |
||
io | ho mugghiato |
🔊
|
tu | hai mugghiato |
🔊
|
lui/lei/Lei | ha mugghiato |
🔊
|
noi | abbiamo mugghiato |
🔊
|
voi | avete mugghiato |
🔊
|
loro | hanno mugghiato |
🔊
|
Tempo composto
mugghiare trapassato prossimo |
||
io | avevo mugghiato |
🔊
|
tu | avevi mugghiato |
🔊
|
lui/lei/Lei | aveva mugghiato |
🔊
|
noi | avevamo mugghiato |
🔊
|
voi | avevate mugghiato |
🔊
|
loro | avevano mugghiato |
🔊
|
Tempo composto
mugghiare trapassato remoto |
||
io | ebbi mugghiato |
🔊
|
tu | avesti mugghiato |
🔊
|
lui/lei/Lei | ebbe mugghiato |
🔊
|
noi | avemmo mugghiato |
🔊
|
voi | aveste mugghiato |
🔊
|
loro | ebbero mugghiato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo mugghiare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio mugghiare
Tempo semplice
mugghiare congiuntivo presente |
||
io | mugghi |
🔊
|
tu | mugghi |
🔊
|
lui/lei/Lei | mugghi |
🔊
|
noi | mugghiamo |
🔊
|
voi | mugghiate |
🔊
|
loro | mugghino |
🔊
|
Tempo semplice
mugghiare congiuntivo imperfetto |
||
io | mugghiassi |
🔊
|
tu | mugghiassi |
🔊
|
lui/lei/Lei | mugghiasse |
🔊
|
noi | mugghiassimo |
🔊
|
voi | mugghiaste |
🔊
|
loro | mugghiassero |
🔊
|
Tempo composto
mugghiare congiuntivo passato |
||
io | abbia mugghiato |
🔊
|
tu | abbia mugghiato |
🔊
|
lui/lei/Lei | abbia mugghiato |
🔊
|
noi | abbiamo mugghiato |
🔊
|
voi | abbiate mugghiato |
🔊
|
loro | abbiano mugghiato |
🔊
|
Tempo composto
mugghiare congiuntivo trapassato |
||
io | avessi mugghiato |
🔊
|
tu | avessi mugghiato |
🔊
|
lui/lei/Lei | avesse mugghiato |
🔊
|
noi | avessimo mugghiato |
🔊
|
voi | aveste mugghiato |
🔊
|
loro | avessero mugghiato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale mugghiare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui mugghiare
Tempo semplice
mugghiare condizionale presente |
||
io | mugghierei |
🔊
|
tu | mugghieresti |
🔊
|
lui/lei/Lei | mugghierebbe |
🔊
|
noi | mugghieremmo |
🔊
|
voi | mugghiereste |
🔊
|
loro | mugghierebbero |
🔊
|
Tempo composto
mugghiare condizionale passato |
||
io | avrei mugghiato |
🔊
|
tu | avresti mugghiato |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrebbe mugghiato |
🔊
|
noi | avremmo mugghiato |
🔊
|
voi | avreste mugghiato |
🔊
|
loro | avrebbero mugghiato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo mugghiare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui mugghiare
mugghiare imperativo |
||
tu | mugghia |
🔊
|
noi | mugghiamo |
🔊
|
voi | mugghiate |
🔊
|
mugghiare congiuntivo esortativo |
||
Lei | mugghi |
🔊
|
Che lui/lei | mugghi |
🔊
|
Che loro | mugghino |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!