Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Il pane ha muffito in poco tempo. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
muffire :
muf|fì|re
: (accento grave)
indicativo muffire. Veiksmažodžio muffire tiesioginė nuosaka
|
Tempo semplice
muffire presente |
||
| io | muffisco |
🔊
|
| tu | muffisci |
🔊
|
| lui/lei/Lei | muffisce |
🔊
|
| noi | muffiamo |
🔊
|
| voi | muffite |
🔊
|
| loro | muffiscono |
🔊
|
|
Tempo semplice
muffire imperfetto |
||
| io | muffivo |
🔊
|
| tu | muffivi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | muffiva |
🔊
|
| noi | muffivamo |
🔊
|
| voi | muffivate |
🔊
|
| loro | muffivano |
🔊
|
|
Tempo semplice
muffire futuro semplice |
||
| io | muffirò |
🔊
|
| tu | muffirai |
🔊
|
| lui/lei/Lei | muffirà |
🔊
|
| noi | muffiremo |
🔊
|
| voi | muffirete |
🔊
|
| loro | muffiranno |
🔊
|
|
Tempo semplice
muffire passato remoto |
||
| io | muffii |
🔊
|
| tu | muffisti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | muffì |
🔊
|
| noi | muffimmo |
🔊
|
| voi | muffiste |
🔊
|
| loro | muffirono |
🔊
|
|
Tempo composto
muffire futuro anteriore |
||
| io | avrò muffito |
🔊
|
| tu | avrai muffito |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrà muffito |
🔊
|
| noi | avremo muffito |
🔊
|
| voi | avrete muffito |
🔊
|
| loro | avranno muffito |
🔊
|
|
Tempo composto
muffire passato prossimo |
||
| io | ho muffito |
🔊
|
| tu | hai muffito |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ha muffito |
🔊
|
| noi | abbiamo muffito |
🔊
|
| voi | avete muffito |
🔊
|
| loro | hanno muffito |
🔊
|
|
Tempo composto
muffire trapassato prossimo |
||
| io | avevo muffito |
🔊
|
| tu | avevi muffito |
🔊
|
| lui/lei/Lei | aveva muffito |
🔊
|
| noi | avevamo muffito |
🔊
|
| voi | avevate muffito |
🔊
|
| loro | avevano muffito |
🔊
|
|
Tempo composto
muffire trapassato remoto |
||
| io | ebbi muffito |
🔊
|
| tu | avesti muffito |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ebbe muffito |
🔊
|
| noi | avemmo muffito |
🔊
|
| voi | aveste muffito |
🔊
|
| loro | ebbero muffito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo muffire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio muffire
|
Tempo semplice
muffire congiuntivo presente |
||
| io | muffisca |
🔊
|
| tu | muffisca |
🔊
|
| lui/lei/Lei | muffisca |
🔊
|
| noi | muffiamo |
🔊
|
| voi | muffiate |
🔊
|
| loro | muffiscano |
🔊
|
|
Tempo semplice
muffire congiuntivo imperfetto |
||
| io | muffissi |
🔊
|
| tu | muffissi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | muffisse |
🔊
|
| noi | muffissimo |
🔊
|
| voi | muffiste |
🔊
|
| loro | muffissero |
🔊
|
|
Tempo composto
muffire congiuntivo passato |
||
| io | abbia muffito |
🔊
|
| tu | abbia muffito |
🔊
|
| lui/lei/Lei | abbia muffito |
🔊
|
| noi | abbiamo muffito |
🔊
|
| voi | abbiate muffito |
🔊
|
| loro | abbiano muffito |
🔊
|
|
Tempo composto
muffire congiuntivo trapassato |
||
| io | avessi muffito |
🔊
|
| tu | avessi muffito |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avesse muffito |
🔊
|
| noi | avessimo muffito |
🔊
|
| voi | aveste muffito |
🔊
|
| loro | avessero muffito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale muffire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui muffire
|
Tempo semplice
muffire condizionale presente |
||
| io | muffirei |
🔊
|
| tu | muffiresti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | muffirebbe |
🔊
|
| noi | muffiremmo |
🔊
|
| voi | muffireste |
🔊
|
| loro | mufferebbero |
🔊
|
|
Tempo composto
muffire condizionale passato |
||
| io | avrei muffito |
🔊
|
| tu | avresti muffito |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrebbe muffito |
🔊
|
| noi | avremmo muffito |
🔊
|
| voi | avreste muffito |
🔊
|
| loro | avrebbero muffito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo muffire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui muffire
muffire imperativo |
||
| tu | muffi |
🔊
|
| noi | muffiamo |
🔊
|
| voi | muffite |
🔊
|
muffire congiuntivo esortativo |
||
| Lei | muffisca |
🔊
|
| Che lui/lei | muffisca |
🔊
|
| Che loro | muffiscano |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!