🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha mingito il cavallo prima della corsa. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
    verbo irregolare
    mingere :
    mìn|ge|re : (accento grave)

    indicativo mingere. Veiksmažodžio mingere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    mingere presente

    io mingo
    🔊
    tu mingi
    🔊
    lui/lei/Lei minge
    🔊
    noi mingiamo
    🔊
    voi mingete
    🔊
    loro mingono
    🔊
    Tempo semplice

    mingere imperfetto

    io mingevo
    🔊
    tu mingevi
    🔊
    lui/lei/Lei mingeva
    🔊
    noi mingevamo
    🔊
    voi mingevate
    🔊
    loro mingevano
    🔊

    Tempo semplice

    mingere futuro semplice

    io mingerò
    🔊
    tu mingerai
    🔊
    lui/lei/Lei mingerà
    🔊
    noi mingeremo
    🔊
    voi mingerete
    🔊
    loro mingeranno
    🔊
    Tempo semplice

    mingere passato remoto

    io minsi
    🔊
    tu mingesti
    🔊
    lui/lei/Lei minse
    🔊
    noi mingemmo
    🔊
    voi mingeste
    🔊
    loro minsero
    🔊

    Tempo composto

    mingere futuro anteriore

    io avrò minto
    🔊
    tu avrai minto
    🔊
    lui/lei/Lei avrà minto
    🔊
    noi avremo minto
    🔊
    voi avrete minto
    🔊
    loro avranno minto
    🔊
    Tempo composto

    mingere passato prossimo

    io ho minto
    🔊
    tu hai minto
    🔊
    lui/lei/Lei ha minto
    🔊
    noi abbiamo minto
    🔊
    voi avete minto
    🔊
    loro hanno minto
    🔊

    Tempo composto

    mingere trapassato prossimo

    io avevo minto
    🔊
    tu avevi minto
    🔊
    lui/lei/Lei aveva minto
    🔊
    noi avevamo minto
    🔊
    voi avevate minto
    🔊
    loro avevano minto
    🔊
    Tempo composto

    mingere trapassato remoto

    io ebbi minto
    🔊
    tu avesti minto
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe minto
    🔊
    noi avemmo minto
    🔊
    voi aveste minto
    🔊
    loro ebbero minto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo mingere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio mingere


    Tempo semplice

    mingere congiuntivo presente

    io minga
    🔊
    tu minga
    🔊
    lui/lei/Lei minga
    🔊
    noi mingiamo
    🔊
    voi mingiate
    🔊
    loro mingano
    🔊
    Tempo semplice

    mingere congiuntivo imperfetto

    io mingessi
    🔊
    tu mingessi
    🔊
    lui/lei/Lei mingesse
    🔊
    noi mingessimo
    🔊
    voi mingeste
    🔊
    loro mingessero
    🔊

    Tempo composto

    mingere congiuntivo passato

    io abbia minto
    🔊
    tu abbia minto
    🔊
    lui/lei/Lei abbia minto
    🔊
    noi abbiamo minto
    🔊
    voi abbiate minto
    🔊
    loro abbiano minto
    🔊
    Tempo composto

    mingere congiuntivo trapassato

    io avessi minto
    🔊
    tu avessi minto
    🔊
    lui/lei/Lei avesse minto
    🔊
    noi avessimo minto
    🔊
    voi aveste minto
    🔊
    loro avessero minto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale mingere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui mingere


    Tempo semplice

    mingere condizionale presente

    io mingerei
    🔊
    tu mingeresti
    🔊
    lui/lei/Lei mingerebbe
    🔊
    noi mingeremmo
    🔊
    voi mingereste
    🔊
    loro mingerebbero
    🔊
    Tempo composto

    mingere condizionale passato

    io avrei minto
    🔊
    tu avresti minto
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe minto
    🔊
    noi avremmo minto
    🔊
    voi avreste minto
    🔊
    loro avrebbero minto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo mingere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui mingere


    mingere imperativo

    tu mingi
    🔊
    noi mingiamo
    🔊
    voi mingete
    🔊

    mingere congiuntivo esortativo

    Lei minga
    🔊
    Che lui/lei minga
    🔊
    Che loro mingano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!